Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus,

Sutiksiu j po eme, - sak vienas jaunas Soviet Sjungos gyventojas, kalbdamas apie savo mon. Moters fizinis aktyvumas nėštumo metu neturi įtakos instrumentinio gimdymo užbaigimo tikimybei ir naujagimio svoriui.

Mitybos nepakankamumas yra dažnesnis bendroje pilvo chirurinių ligonių grupėje, tačiau didžiausias onokologinių ligonių tarpe. Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos ir pooperacinio patologinio, tyrimo esant tiesiosios žarnos vėžiui, TNM duomenų palyginimas Darbo autorius -iai : Gintarė Andreikaitė 4 k.

Dileta Rutkauskaitė Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedra. Darbo tikslas: Įvertinti KT ir MRT stadijavimo galimybes lokaliai diagnozuojant tiesiosios žarnos vėžį prieš operaciją ir gautus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais po operacijos atlikus histologinį įvertinimą. Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus 88 ligonių, kuriems m. Į tyrimą neįtraukti pacientai, kuriem prieš operaciją taikytas radioterapinis ar chemoterapinis gydymas.

Priešoperaciniu laikotarpiu nustatytos T ir N stadijos palygintos su operaciniu radinių histologinio ištyrimo gautais rezultatais. Tyrimų jautrumas, specifiškumas, teigiama ir neigiama prognostinės vertės apskaičiuotos remiantis gautais histologijos duomenimis. Nei KT tyrimas nei MRT nesuteikė patenkinamų rezultatų diagnozuojant invaziją į regioninius limfmazgius, tačiau remiantis mūsų atliktu tyrimu MRT pasižymėjo didesniu tikslumu bei specifiškumu vertinant vėžio išplitimą į limfmazgius.

Kasos sveikų, uždegiminių ir duktalinės adenokarcinomos ląstelių linijų sukūrimas ir ištyrimas Darbo autorius -iai : Benediktas Kurlinkus 6 k. Darbo tikslas: Sukurti metodiką ir ją pritaikius pabandyti laboratorijoje išauginti sveikos kasos audinio, uždegimo paveikto kasos audinio ir kasos duktalinės adenokarcinomos audinio ląstelių linijas.

Dirbant steriliomis sąlygomis laminare mėginiai praplaunami PBS, susmulkinami ir išdėliojami į specialų šešialėkštį indą.

Document Information

Vėliau periodiškai mėginiai praplaunami PBS, keičiamos terpės, ląstelių kolonijų augimas stebimas ir fotografuojamas konfokaliniu mikroskopu.

Užaugus pakankamam ląstelių kiekiui, jos paveikiamos tripsinu ir persėjamos į atskirus indus. Juose užauginus tinkamą ląstelių kiekį, jos užšaldomos ºC temperatūroje skystame azote.

Dalis ląstelių atšildoma tyrimams: atliekamas imunocitocheminis tyrimas naudojant monokloninį RRM1 antikūną, įvertinama ląstelių linijų morfologija, augimo greitis apskaičiuojamas iš logaritminės augimo kreivės pagal specialią formulę.

Sveikos ir uždegiminės kasos audinio mėginiuose ląstelių augimas nestebėtas, tolimesnis jų tyrimas buvo nutrauktas. Visos atšildytos ląstelių linijos teigiamai suregavo su RRM1 antikūnu.

Gautų linijų ląstelėms nustatyta būdinga žvaigždiška morfologija, mitozės, judėjimas ataugomis.

"Kruvinos Žemės. Europa Tarp Hitlerio Ir Stalino" Timothy Snyder

Apskaičiuotas ląstelių linijų padvigubėjimo laikas svyravo tarp 24 ir 49 valandų, greičiausias augimo greitis nustatytas PaCaB ir PaCaC linijose. Išvados: Sukurtos keturios naujos kasos duktalinės adenokarcinomos ląstelių linijos leido atlikti unikalius tyrimus. Atliktas imunocitocheminis tyrimas patvirtino ląstelių kilmę iš pirminio naviko. Nustatyti skirtingi ląstelių linijų augimo greičiai nurodo šio naviko ląstelėms būdingą heterogeniškumą ir kintamumą.

Tikėtinas tolesnis ląstelių linijų panaudojimas atliekant proteominę masių spektrometrijos analizę ir ieškant jai būdingų biomarkerių. Užšaldytos šių ląstelių atsargos tyrimams dar galės būti naudojamos daugelį metų. Darbo tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę, gydytų dėl stemplės achalazijos. Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis 35 pacientų, kurie m. Vertinta operuotų ligonių, kuriems buvo atlikta laparoskopinė Heller miotomija, gyvenimo kokybė po operacijos.

Achalazijai specifinio klausimyno minimali balų suma 10, maksimali Duomenys analizuoti naudojantis Microsoft Excel programa. Pacientų amžiaus kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus lygi 50,5 m.

Vidutinis surinktų balų vidurkis buvo 17,5 ± 3,7 balų. Visi pacientai patenkinti taikyto gydymo efektyvumu, pagerėjusia gyvenimo kokybe ir rekomenduotų laparoskopinę Heller miotomiją, sergantiems stemplės achalazija. Išvados: Laparoskopinė Heller miotomija yra efektyvus stemplės achalazijos gydymo metodas. Rezultatų nebuvo galima palyginti su endoskopine pneumodilatacija, nes Pilvo chirurgijos centre šios intervencijos stemplės achalazijos gydymui neatliekamos. Darbo autorius -iai : Marius Kryžauskas 6 k.

Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti tulžies latakų stentavimo ir operacinio gydymo efektyvumą, esant neoperabiliems kasos galvos navikams. Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis pacientų, kurie m. Pacientai su diagnozuotu kasos galvos naviku ir pasireiškusia mechanine gelta buvo suskirstyti į dvi grupes pagal atliktą paliatyvaus gydymo metodą: A grupė pacientams buvo stentuoti tulžies latakai, B grupė pacientams atlikta biliodigestyvinė anastomozė.

Analizuoti klinikiniai duomenys, komplikacijos, išgyvenamumas, vidutinė paciento gydymo kaina. A grupės pacientų amžiaus vidurkis buvo didesnis 72,2 ± 10,2 nei B grupės pacientų 67,5 ± 11,4.

DIDYSIS JO Nuotykis - Prof. J.Eretas tarnyboje Lietuvai

Pacientai, kuriems stentuoti tulžies latakai, ligoninėje kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus hospitalizuojami trumpiau, nei pacientai, kuriems buvo suformuota biliodigestyvinė anastomozė 8,0 ± 2,6 ir 15,4 ± 5,2 dienų atitinkamai. A grupės paciento vidutinės gydymo išlaidos sudarė Lt, B grupės Lt. Išvados: Išplitęs kasos galvos navikas su tolimom metastazėm lemia trumpesnį pacientų išgyvenamumą, todėl šiems pacientams rekomenduojama stentuoti tulžies latakus.

Esant neoperabiliems kasos galvos navikams be metastazių, indikuotina biliodigestyvinė anastomozė. Darbo tikslas: Standartinė laparoskopinė splenektomija atliekama naudojant penkis arba keturis troakarus. Siekiant sumažinti operacinę traumą ir pagerinti kosmetinį rezultatą buvo pasiūlyta operacijos technika su mažesniu troakarų skaičiumi. Operacijos saugumas ir efektyvumas naudojant mažiau troakarų dar nėra galutinai nustatytas.

Šio darbo tikslas yra pateikti Pilvo chirurgijos centro patirties po troakarų skaičiaus sumažinimo analizę, atsižvelgiant į chirurginę techniką ir rezultatus. Analizuoti pacientų, kuriems m. Ištirti pacientai, kuriems ultragarsinio tyrimo metu nustatytas blužnies dydis iki 20 cm.

Įvertinti šie rodikliai: operacijos laikas, netektas kraujo kiekis, konversijų dažnis, komplikacijos ir mirštamumas. Rezultatai: Pirmi 65 ligoniai išoperuoti standartiniu būdu, o kiti 41 naudojant sumažintą troakarų skaičių. Išvados: Laparoskopinė splenektomija naudojant tris troakarus ir standartinius instrumentus yra pranašesnė negu standartinė atsižvelgiant į saugumą ir efektyvumą. Ši operacijos modifikacija gali būti sėkmingai atliekama suaugusiems pacientams su normalaus dydžio ar padidėjusia iki 20 cm blužnimi, kuriems indikuotina kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus laparoskopinę splenektomiją.

Darbo tikslas: Apžvelgti sergančiųjų kepenų echinokokoze epidemiologinius ir klinikinius duomenis. Nustatyti, ar yra ryšys tarp serologinio tyrimo rezultato ir ligos stadijos, kai sukelėjas E. Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus tyrimas. Peržiūrėtos m. Į galutinę analizę pateko pacientai, sirgę E. Sveiko namų ekonomisto svorio metimas metai, vidurkis Operuoti 58 pacientai: iš jų 24 Atliktos 48 Po operacijos liga svorio metimas acetazolamidas 1 pacientui.

Serologinis tyrimas atliktas pacientams: Serologinio tyrimas neleidžia spręsti apie alveokokozės stadiją. Kepenų transplantato disfunkcija donoro būklės įtaka Darbo autorius -iai : Jolanta Zacharič 5 k. Darbo tikslas: Ištirti donorų kokybės rodiklių koreliaciją su potranplantacinio recipientų laikotarpio laboratorinių rodiklių dinamika ir komplikacijų dažniu.

Darbo metodika: Retrospektyviai ištirti 55 donorų kokybės rodikliai, kurių kepenys buvo panaudotos transplantacijoms, atliktoms VUL SK nuo metų liepos iki metų vasario mėnesio. Donorai buvo vertinti pagal amžių, mirties priežastį, gretutinės ligas, dienų skaičių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje RITSasistoliją, vazopresoriai Dopaminas, Adrenalinas, Noradrenalinas ir jų dozės, natrio ir hemoglobino koncentracijas.

Taip pat atsižvelgta į tai, ar donoras buvo multiorganinis. Vertinta šių rodiklių koreliacija su recipientų kepenų laboratorinių rodiklių Aspartataminotransferazės ASTalaninaminotransferazės ALTlaktatdehidrogenazės LDH dinamika ir pooperacinių komplikacijų dažniu.

Duomenų analizė atlikta SPSS Tarp grupių multiorganinių donorų statistiškai patikimo ryšio su kepenų rodikliais nebuvo. Donoro dienų skaičius RITS, asistolija, natrio ir hemoglobino koncentracijos komplikacijų dažniui patikimos įtakos neturėjo. Darbo tikslas: Įvertinti priešoperacinio ištyrimo, operacijos, pooperacinės eigos ir patologinio tyrimo ypatumus pacientams, kuriems atlikta nereikalinga apendektomija bei juos palyginti su pacientų duomenimis, kuriems nustatyta ir pašalinta uždegimiškai pakitusi kirmėlinė atauga.

Atlikus operaciją ir įvertinus intraoperacinius radinius, pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: A grupė pacientams pašalinta katariškai pakitusi kirmėlinė atauga, B grupė pacientams nebuvo šalinta kirmėlinė atauga ir C grupė pacientams pašalinta uždegimiškai pakitusi kirmėlinė atauga.

Tyrimo metu analizuoti demografiniai duomenys, lovadienių skaičius, valandos nuo susirgimo, laboratoriniai rodikliai, ultragarsinio tyrimo duomenys, Alvarado skalės rodikliai, operacijos metodas bei jo trukmė, komplikacijos, antibiotikų terapija po operacijos, pooperacinė ir patologinė diagnozės.

Nepaisant nustatytų skirtumų, diagnostika neatitinka keliamų lūkesčių.

geriausia riebalus deginanti medžiaga ariston pro eco slim 30

Svarstytina galimybė skirti didesnį dėmesį papildomam ištyrimui, siekiant sumažinti nereikalingų operacijų skaičių. Darbo tikslas: Įvertinti anastomozės bei siūlės tipų įtaką anastomozės nesandarumui po pirminės rezekcijos be intraoperacinio plovimo dėl kairės pusės vėžio su žarnų nepraeinamumu.

Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas 70 pacientų, kuriems metų laikotarpyje Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus SK Pilvo chirurgijos centre atlikta pirminė rezekcija be intraoperacinio plovimo dėl kairės pusės storosios žarnos vėžio komplikuoto žarnų nepraeinamumu. Analizuoti pacientų demografiniai, pooperacinių komplikacijų, anastomozės tipo, siūlės tipo, hospitalizacijos trukmės po operacijos rodikliai.

Rezultatai: Tiriamųjų grupę sudarė 38 Pacientų amžiaus vidurkis 71 ± Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 31 Anastomozės nesandarumas įvyko 8 Colon-rectum grupėje anastomozės nesandarumas pasitaikė 2 4. Anastomozės nesandarumas šiais atvejais atitinkamai pasireiškė 8 Siūlės tipas, naudojamas anastomozės suformavimui, statistiškai reikšmingos įtakos neturi, tačiau matoma tendencija, jog esant vienos eilės siūlės tipui anastomozės nesandarumas pasireiškia dažniau nei naudojant vienos eilės siūlę su sutvirtinimu.

Tuo tarpu pooperacinis mirštamumas nėra reikšmingai didesnis. Operacijų dėl kairės pusės storosios žarnos vėžio, komplikuoto žarnų nepraeinamumu, palyginimas Darbo autorius -iai : Edgaras Smolskas 6 k. Darbo tikslas: Įvertinti bei palyginti tarpusavyje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų VUL SK Pilvo chirurgijos centro prarasti riebaluotas lūpas žarnos kairės pusės vėžio sukelto nepraeinamumo vieno etapo ir dviejų etapų aut.

Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas 89 pacientų, kurie nuo iki metų VUL SK Pilvo chirurgijos centre operuoti dėl kairės pusės storosios žarnos vėžio, komplikuoto žarnų nepraeinamumu.

kaip numesti svorį su Atrinkti pacientai, kuriems atlikta pirminė anastomozė su intraoperaciniu plovimu, pirminė anastomozė be intraoperacinio plovimo arba Hartmann tipo operacija. Operacijos tipo parinkimas priklausė nuo operavusio chirurgo nuožiūros. Analizuoti pacientų demografiniai, operacinių ir pooperacinių komplikacijų, operacijos bei hospitalizacijos trukmės, pooperacinio mirštamumo rodikliai.

Rezultatai: Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus grupę sudarė 45 Iš atrinktų tiriamųjų 4 4. Vidutinė operacijos trukmė SIP grupėje ± Įvyko 13 Pooperacinės komplikacijos buvo 39 Išvados: Operacijos dėl kairės pusės storosios žarnos vėžio, komplikuoto žarnų nepraeinamumu, lydimos daug komplikacijų.

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp SIP, BIP ir Hartmann tipo operacijų operacinių, pooperacinių komplikacijų bei mirštamumo požiūriu nenustatyta. Darbo tikslas: Nustatyti KMI pokyčius tarp nėštumų ir įvertinti jų sąlygotas nėštumo ir naujagimio komplikacijas, gimdymo būdą.

Tiriamąją grupę sudarė m. Buvo palyginti moterų KMI iki pirmojo ir antrojo nėštumo, pasibaigusio gimdymu. Rezultatai: Vidutinis moterų amžius pirmą kartą gimdant buvo 25,8 ± 4,2, antrą kartą 31,2 ± 4,3. Turinčių viršsvorį ar nutukimą moterų iki pirmojo gimdymo buvo 12 11,8 proc.

Nėštumo laikas gimdant pirmą kartą ir pakartotinai buvo nuo 26 iki 42 savaičių, dažniausiai tiriamosios gimdė 39 savaičių. Pirmojo nėštumo metu laiku gimdė 97 95,1 proc. Pirmojo nėštumo metu gestaciniu diabetu sirgo 7 6,9 proc. Nėčiųjų hipertenzija pirmojo nėštumo metu sirgo 3 2,9 proc. Preeklamsija 5 4,9 proc. Cezario pjūvio operacija pirmo nėštumo metu atlikta 39 38,2 proc.

Didesnio svorio naujagimių pirmojo nėštumo metu gimė 11 10,8 proc. Išvados: Moterų KMI statistiškai reikšmingai didesnis prieš antrąjį nėštumą turinčių viršsvorį moterų iki antrojo nėštumo pasibaigusio gimdymu padaugėjo dvigubai. Svorio prieaugis buvo statistiškai reikšmingai didesnis pirmojo nėštumo metu. Antrojo nėštumo metu statistiškai daugiau moterų sirgo gestaciniu diabetu bei gimdė didesnio svorio naujagimius. Nėščiosios fizinio aktyvumo įtaka nėštumo ir gimdymo eigai Darbo autorius -iai : Greta Bakavičiūtė 6 k.

Darbo tikslas: Įvertinti nėščiosios fizinio aktyvumo įtaką svorio prieaugiui nėštumo metu, nukausminimo būdo pasirinkimui gimdymo metu, stangų laikotarpio trukmei, instrumentiniam gimdymo užbaigimui, tarpvietės plyšimui gimdymo metu ir naujagimio svoriui. Darbo metodika: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos skyriuje atlikta pagimdžiusių moterų anketinė apklausa dėl fizinio aktyvumo nėštumo metu.

Iš ligos istorijų išrinkti apklaustų moterų nėštumo ir gimdymo laikotarpio duomenys. Skaičiavimai atlikti MS Excel programa. Moterys padalintos į 4 grupes: labai mažo, mažo, vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo. Apskaičiuota fizinio aktyvumo nėštumo metu įtaka išvardintiems rodikliams. Duomenų patikimumas įvertintas naudojant chi kvadrato ir T testus.

Moterys, turėjusios didelį ir vidutinį fizinį aktyvumą, nėštumo metu priaugo mažiau svorio nei turėjusios mažą ir labai mažą fizinį aktyvumą. Moterys turėjusios didesnį fizinį aktyvumą dažniau rinkosi gimdymą be nuskausminimo nei turėjusios 44 46 mažesnį fizinį aktyvumą.

Stebima atvirkštinė proporcija tarp fizinio aktyvumo ir stangų laikotarpio trukmės. Didesnei daliai fiziškai aktyvių moterų nereikėjo instrumentinio gimdymo užbaigimo. Daugiausiai mažo gimimo svorio naujagimių Išvados: Fizinis aktyvumas nėštumo metu turi teigiamos įtakos svorio prieaugiui nėštumo metu, nuskausminimo pasirinkimui, stangų laikotarpio trukmei ir tarpvietės plyšimo tikimybei gimdymo metu. Moters fizinis aktyvumas nėštumo metu neturi įtakos instrumentinio gimdymo užbaigimo kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus ir naujagimio svoriui.

Kontracepcijos priemonių naudojimą lemiantys veiksniai Darbo autorius -iai : Greta Bakavičiūtė 6 k. Darbo vadovas -ai : dr. Darbo tikslas: Įvertinti kontracepcijos priemonių pasirinkimą nulemiančius veiksnius, vartojimo dažnį ir pagrindinius informacijos šaltinius.

strijų riebalų nuostoliai numesti svorio islamiškas būdas

Darbo metodika: Taikytas anoniminės anketinės apklausos metodas. Apklaustos moterys nuo 18 m. Naudojantis SM Excel programa, apskaičiuota kontracepcijos priemonių rūšies pasirinkimo dažnis, priklausomai nuo amžiaus grupės, šeimyninės padėties, išsilavinimo, darbo, buvusių abortų patirties, vaikų skaičiaus, lytinio rusų riebalų degintojas pradžios, lytinių santykių dažnio.

Apskaičiuotas pasirinkimą nulėmusių priežasčių dažnis. Apskaičiuota kontracepcijos priemonių naudojimo dažnis minėtose grupėse. Atrinktos dažniausios hormoninės kontracepcijos nenaudojimo priežastys ir dažniausi informacijos apie kontracepcijos priemones šaltiniai bei apskaičiuotas jų dažnis.

Statistiam reikšmingumui įvertinti naudota chi kvadrato testas. Rezultatai: Prezervatyvus dažniausiai renkasi jaunesnės nei 34 m. Ilgalaikę hormominę kontracepciją renkasi vyresnės nei 45 m. Nutrauktą lytinį aktą dažniausiai renkasi m. Dažniau lytinių santykių metu kontracepcijos priemones naudoja moterys iki 24 m.

Išvados: Kontracepcijos priemonės pasirinkimui ir naudojimo dažniui įtakos turi amžius, šeimyninė padėtis, vaikų skaičius, lytinių santykių dažnis, abortų patirtis praeityje. Dažniausia hormoninės kontracepcijos nenaudojimo priežastis šalutinio poveikio baimė. Dažniausi informacijos apie kontracepcijos priemones šaltiniai internetas ir gydytojas ginekologas. Skubi chirurginė pagalba ginekologijoje Darbo autorius -iai : Indre Juzelskyte 5 k.

Vytautas Klimas Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikos. Darbo tikslas: Apžvelgti skubios chirurginės pagalbos ginekologijoje dažniausiai pasitaikančias indikacijas, klinikines diagnozes bei chirurgines operacijas. Darbo metodika: Atlikta retrospektyvi medicininės dokumentacijos analizė. Iš viso į tyrimą įtraukta moterų. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Rezultatai: Pacienčių amžiaus vidurkis 36,5 ±12,7 metai.

Dominuojantys skundai: kraujavimas 56,1 proc. Pagrindinės hospitalizacijos indikacijos: kraujavimai disfunkciniai, perimenopauzėje, menopauzėje, po numesti svorio skrendant - 58 32,2proc.

Tarp dažniausiai pasitaikiusių pooperacinių diagnozių buvo savaiminis persileidimas - 55 30,6 proc. Didžiausią dalį tarp atliktų operacijų užemė gimdos abrazijos operacija 66,7 proc. Pooperacinių komplikacijų dažnis - 25 13,9 proc. Išvados: Skubos tvarka dėl ginekologinių problemų besikreipusių moterų amžiaus vidurkis 36,5±12,7 metai.

Dažniausiai pasitaikantys skundai ir hospitalizacijos indikacijos kraujavimai, dažniausiai pasitaikiusios pooperacinės diagnozės - savaiminiai persileidimai. Gimdos abrazijos operacija buvo taikyta daugiau nei pusei pacienčių, pooperacinės komplikacijos pasitaikė kas septintai. Rūkymo nėštumo metu įtaka naujagimių būklei Darbo autorius -iai : Urtė Sudnickaitė 4 k. Darbo tikslas: Palyginti nėštumo metu rūkiusių ir nerūkiusių motinų gimdymo būdą, naujagimio antropometrinius rodiklius ir būklę.

Darbo metodika: Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre atlikta retrospektyvinė gimdymo istorijų duomenų analizė. Į tyrimą įtraukta nėštumo metų rūkiusių moterų, kontrolinę grupę sudarė nėštumo metų nerūkiusių moterų. Duomenų analizė atlikta MS Excel programa. Skirtumai apskaičiuoti pagal Stjudento kriterijų.

Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus vidurkis 29,3 m. Naujagimis pagal Apgar 47 49 po 1 min. Nėštumo metu rūkiusių motinų naujagimiai statistiškai patikimai dažniau yra įvertinami mažesniais balais pagal Apgar po 1 min.

Išvados: Nustatyta, kad rūkiusių nėštumo metu moterų naujagimiai dažniau gimsta neišnešioti, mažesnio svorio nei nerūkiusių, vaisiaus vandenyse dažniau būna randamas mekonijus, naujagimiai būna dažniau įvertinami žemesniais Apgar balais nei 8, jų virkštelės ph būna dažniau mažesnis nei 7, Nuo nėščiosios priklausančių veiksnių įtaka gimdymo eigai Darbo autorius -iai : Monika Želvytė 6 k.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti, ar gimdyvių fizinis aktyvumas, atliekami Kegelio pratimai, lankyti pasiruošimo gimdymui kursai nėščiosioms turi įtakos gimdymo eigai. Darbo metodika: Atlikta anketinė gimdyvių apklausa ir jų gimdymo istorijų analizė. Tyrime dalyvavo mažos rizikos gimdyvės. Vertinta gimdyvių fizinio aktyvumo, Kegelio pratimų, nėštumo metu lankytų kursų, gimdymų skaičiaus įtaka gimdymo metu patirtam skausmui, jo malšinimui, išvarymo laikotarpio trukmei, gimdymo takų plyšimams.

Rezultatai: Vidutinis gimdyvių amžius 28,8 metų metų. Nėštumo metu sportavo 52 respondentės 48 50 23,6 proc. Kegelio pratimus nėštumo metu atliko 62 moterys 28,2 proc. Pasiruošimo gimdymui kursus lankė 62 respondentės 28,2 proc.

Skausmo vertinimui gimdymo metu statistiškai reikšmingos įtakos turi gimdymų skaičius ir pasiruošimo gimdymui kursai. Tik 20,4 proc. Pirmą kartą gimdančios moterys dažniau renkasi epidurinę analgeziją - 28,2 proc. Daugiausiai - 38,8proc. Dažniausiai nesportavusių nėštumo metu 38,1proc. Gimdymo takų plyšimams statistiškai reikšmingos įtakos taip pat turėjo tik gimdymų skaičius: plyšimai dažnesni gimdant pirmą kartą 85,7 proc.

Išvados: Gimdyvių fizinis aktyvumas statistiškai reikšmingai ilgina II gimdymo laikotarpį; skausmo vertinimui, gimdymo skausmo malšinimui, gimdymo takų plyšimams įtakos neturi.

Kegelio pratimai nėštumo metu gimdymo trukmės, skausmo vertinimo, gimdymo takų plyšimų statistiškai reikšmingai neįtakoja. Pasiruošimo gimdymui kursus nėštumo metu lankiusios moterys statistiškai reikšmingai dažniau skausmą vertina mažesniais balais. KMI įtaka 35 metų ir vyresnių gimdyvių nėštumo, gimdymo ir naujagimių komplikacijoms Darbo autorius -iai : Paulina Giedraitytė 5 k. Darbo tikslas: Įvertinti vyresnio amžiaus moterų kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus m.

Darbo metodika: Atlikta retrospektyvi moterų, gimdžiusių m. VMUL gimdymo skyriuje, medicininių įrašų analizė. Atrinktos metų ir vyresnių moterų gimdymo istorijos. Vertintos 49 51 nėštumo, gimdymo ir naujagimių komplikacijos. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta Microsoft Excel programa. Rezultatai: m. VMUL gimdė moterys, moterys buvo 35 metų ir vyresnės, atrinkta kas ketvirta moteris, todėl tirtos moterų gimdymo istorijos.

Gimdyvių amžius buvo nuo 35 iki 45 metų, amžiaus vidurkis 37,5 metų. Gimdymo komplikacijos grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Išvados: 35 metų ir vyresnėms nėščiosioms, kurių KMI buvo didesnis, nei normalus, patikimai dažniau nustatomos nėštumo komplikacijos priešlaikinis gimdymas ir tariamas gimdymas iki 37 savaitės, hipertenzinės būklės, gestacinis diabetas bei naujagimių patologija įgimta paratrofija, neišnešiotumas ir ankstyva neonatalinė mirtis.

Rekomenduojama vyresnėms moterims prieš planuojamą nėštumą sumažinti KMI iki normos. Kūno masės prieaugio nėštumo metu įtaka 35 metų ir vyresnių normalaus KMI gimdyvių nėštumo, gimdymo ir naujagimių komplikacijoms Darbo autorius -iai : Paulina Giedraitytė 5 k. Atrinktos metų ir vyres- 50 52 nių moterų gimdymo istorijos.

Vertintos nėštumo, gimdymo ir naujagimių komplikacijos. VMUL gimdė moterys, moterys buvo 35 metų ir vyresnės, atrinkta kas ketvirta moteris ir iš jų išrinktos gimdyvės, kurių KMI prieš gimdymą buvo normalus 18,todėl tirtos moterų gimdymo istorijos. Gimdyvių amžius buvo nuo 35 iki 45 metų, amžiaus vidurkis 37,2 metų. Rekomenduojama vyresnėms moterims nėštumo metu nepriaugti daugiau kaip 14 kg. Epidūrinės analgezijos įtaka gimdymo trukmei ir jo baigčiai Darbo autorius -iai : Alicija Pažus 5 k.

Darbo tikslas: Įvertinti epidūrinės analgezijos įtaką gimdymo trukmei ir jo baigčiai. Darbo metodika: Atlikta retrospektyvi moterų, gimdžiusių kovo - gruodžio mėnesių laikotarpyje VULSK Akušerijos ir ginekologijos centre, gimdymo istorijų analizė.

Į tyrimą pateko sveikų pirmą kartą gimdančių ir sveikų pakartotinai gimdančių moterų gimdymo istorijos. Atrankos kriterijus: taikyta epidūrinė nejautra gimdymo skausmo malšinimui.

Moterys suskirstytos į 4 grupes: I - pirmakartės, kurioms taikyta epidūrinė analgezija atvejai. II - pirmakartės, skausmo nemalšinusios 82 atvejai ; III - an- 51 53 trakartės, kurioms taikyta epidūrinė analgezija 44 atvejai ; IV - antrakartės skausmo nemalšinusios 82 atvejai. Vertinta: gimdyvių amžius, gimdymo trukmė, gimdymo skatinimas oksitocinu, gimdymo veiklos nepakankamumo atvejų dažnis, akušerinių operacijų gimdymui užbaigti vakuumekstrakcijos, akušerinių replių, Cezario pjūvio operacijų dažnis.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MC Excel programą. Rezultatai: kovo - gruodžio mėnesių laikotarpiu buvo atlikta epidūrinės analgezijos procedūros. Iš jų į galutinį tyrimą pateko mažos rizikos su epidūrine nejautra pirmą kartą gimdžiusios moterys ir 44 su epidūrine nejautra pakartotinai gimdžiusios moterys.

Taikant epidūrinę analgeziją statistiškai patikimai ilgėja gimdymo laikas pirmakarčių moterų grupėje: I - ,55 reikalaudamas svorio netekimo nuo mokesčių. Taikant epidūrinę analgeziją pakartotinai gimdžiusioms moterims statistiškai patikimai ilgėjo gimdymo laikas: III - ,73 min, IV - ,54 min.

Gimdymo baigtys statistiškai patikimai nesiskyrė. Išvados: Taikant epidūrinę analgeziją pirmakartės ir pakartotinai gimdančios statistiškai patikimai gimdė ilgiau, gimdymas dažniau skatintas oksitocinu ir užbaigtas akušerinėmis operacijomis; pirmakartėms gimdymas komplikavosi dažniau. Instrumentinių gimdymo užbaigimo būdų palyginimas Darbo autorius -iai : Julija Martinovič 5 k. Darbo tikslas: Palyginti instrumentinius gimdymo užbaigimo būdų ekstrakcijos ir akušerinių replių indikacijas, komplikacijas gimdyvei ir naujagimiui.

Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė instrumentinių gimdymo užbaigimo atvejų analizė VUL SK Akušerijos ir ginekologijos centre 54 Sudarytos 2 tiriamųjų grupės: I užbaigtas vakuumine ekstrakcija, II gimdymas užbaigtas akušerinių replių pagalba.

Vertinti rodikliai gimdymo trukmė, indikacija operacijai, gimdyvių ir naujagimių komplikacijos. Duomenys buvo apdoroti statistine SPSS programa Amžiaus pasiskirstymas nuo 19 iki 39 metų, vidurkis 28,19±4,4. Nėštumo laikas buvo nuo 35 iki 41 savaitės, vidurkis 39,4±1,2. Pirmą kartą gimdančioms moterims antras gimdymo laikotarpis dažniausiai trukdavo nuo 30 iki 60 min. Dažnesnės naujagimio komplikacijos buvo antrajai gimdymo fazei trunkant iki 1val.

Išvados: VULSK Akušerijos ir ginekologijos centre dažniau yra pasirenkamas gimdymo užbaigimas vakuuminiu ekstraktoriumi, nei replėmis. Valstybinės nepriklausomybės atkūrimas turėjo Lietuvai grąžinti pusiausvyrą — atitiesti nuo vienašališkos slavų įtakos, bet ir nepanardinti į germanų įtaką. Lietuva turėjo būti pati savim. Iš tikrųjų nepriklausomos Lietuvos laikotarpis reiškė Lietuvos aiškų pasisukimą į Vakarus — ne į vieną kurią Vakarų valstybę, bet į germanų, romanų, anglosaksų pasaulį.

Nebuvo sunku pasisukti į Vakarus valstybinės santvarkos forma — demokratiniu parlamentarizmu. Be didelio vargo buvo priimta ir socialinė struktūra, kuri atsirėmė į masių interesą ypačiai vykdant žemės reformą.

Be vidaus kovos persiorientavo paveldėtas javų ūkis į gyvulininkystę, pienininkystę, prisitaikydamas prie Vakarų rinkos. To negalima pasakyti apie dvasinę raidą, idėjinę orientaciją. Dvasinėje idėjinėje srityje sunkiausia buvo rasti bendrą kelią, sutarimą, sugyvenimą. Varžybos ir kova tarp Rytų orientacijos ir Vakarų orientacijos ėjo per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.

Dvejopos orientacijos O būtum galėjęs manyti, kad dvasinės kultūros srity Lietuvos kelias taip pat natūraliai pasisuks į Vakarus. Su Vakarais iš seno Lietuvą kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus katalikybė. Lietuvos liaudis buvo katalikiška, ir jos tradicijos buvo išaugusios katalikybės įtakoje.

Dėl katalikybės ėjo aštrus pasipriešinimas rusifikacijai ir pravoslavinimui. Taip atkakliai prisirišusi prie katalikiškų tradicijų buvo Lietuvos liaudis. Bet tokia jau nebuvo jos šviesuomenė. Padėtis buvo panaši kaip dabartinio lietuvių jaunimo Vakaruose.

Po pirmojo pasaulinio karo grįžę į nepriklausomą Lietuvą, jie, daugumas, atėjo į valstybinį aparatą, aukštąsias mokyklas, į teatrą, literatūrą, meną. Atėjo su parsineštu skoniu, įpročiais, su simpatijom rusų kultūrai, rusų kalbai, rusų to meto šviesuomenės dvasiai. Kita lietuvių šviesuomenės dalis, daug mažesnė, mokėsi Vakaruose — Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.

Ten jie daugumas stiprėjo krikščioniškoje įtakoje. Labiausiai lietuvius veikė Belgijos Louvaino ir Šveicarijos Friburgo universitetai. Tai buvo šiltadaržis lietuvių šviesuomenės galvojimui ir skoniui.

Pasaulėžiūrinėje diskusijoje kartais su pasikarščiavimu pasakoma apie kelią iš Romos ir kelią iš Maskvos. Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus nepriklausomybės laikotarpio pradžiai apibūdinti tiksliau būtų kalbėti apie kelią iš milijoninės Maskvos ir dešimt kartų mažesnio Friburgo. Pastarasis daugiausia davė vakarietinės dvasios veikėjų.

Taip Lietuva nepriklausomybės metais buvo tapusi terenu, kuriame rungėsi šios dvejopos orientacijos jėgos. Tą procesą sukomplikavo iš Vakarų netrukus atėjusi trečia jėga — antidemokratinės, totalistinės srovės įtaka, davusi Lietuvai vadinamą autoritetinį režimą. Dviejuose režimuose Parlamentinio valdymo metu buvo natūralu, kad varžybos ėjo dėl valdžios tarp partinių jėgų.

Valdžią turinčioji gali leisti įstatymus gyvenimo eigai tvarkyti. Pirmuose seimuose steigiamajame ir kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus daugumą laimėjusios krikščioniškos pasaulėžiūros politinės grupės mėgino susipratimo su mažuma kelią — vyriausybes sudarinėjo koalicines; švietimo srity, kuri neišvengiamai yra susijusi su pasaulėžiūra, mėgino įpilietinti dabar vadinamą pluralistinį principą — kompromisą, kuris patenkintų daugumos ir mažumos interesą, leisdamas pasirinkti valdines ir privatines mokyklas, sudarydamas įsteigtame universitete du humanistinius fakultetus — Humanitarinių mokslų ir Teologijos — filosofijos.

Pirmame taip nutiko, kad čia susitelkė rytietinės orientacijos dėstytojų branduolys, antrame — vakarietinės. Abudu fakultetai turėjo galimybę laisvai lenktyniuoti darbais, idėjom, įtakom. Padėtis stipriai pasikeitė parlamentinę sistemą pakeitus autoritetine ir pastarojoj stiprėjant totalistinėm tendencijom. Dingo visuomeninių grupių pilietinė lygybė, paremta laisvo lenktyniavimo teise.

Spauda atsidūrė cenzūros kontrolėje ir buvo verčiama skelbti režimo propagandinius rašinius be teisės žymėti, jog tai valdžios raštai.

Likraščiai be teismo buvo uždaromi, redaktoriai ištremiami ar pinigais baudžiami. Neteko pilietinės lygybės organizacijų veikla — režimo proteguojamos turėjo laisvę ir paramą, režimui nepriimtinų veikla buvo slopinama policinėm priemonėm.

Šią valdžios presiją labiau pajuto krikščioniškos ideologijos į Vakarus orientuota visuomenė, kurios stiprybė buvo jos kultūrinės organizacijos ypačiai jaunimo — ateitininkai ir pavasarininkai.

Aplinkraštis buvo faktiškai taikomas moksleivių ateitininkų organizacijai. Draudimas šiai organizacijai veikti buvo pajaustas kaip iššūkis, ir prieš jį imta kelti pasipriešinimo balsas. Valdžia atsakė naujom represijom: suvaržytas pavasarininkų veikimas; eilė ateitininkų bei pavasarininkų veikėjų nubausti koncentracijos stovykla, kalėjimais, ištrėmimais.

Ateitininkai dar labiau pajuto neturį pilietinės lygybės, kai paaiškėjo slapta instrukcija nepriimti ateitininkų į karo mokyklą. Plaiausio masto udyns prasidjo, kai Hitleris apgavo Stalin ir vokiei pajgos m. Nors An trasis pasaulinis karas prasidjo m. Soviet Ukrainoje, Soviet Baltarusijoje ir Leningra do srityje, emse, kur stalinistinis reimas per ankstesnius atuonerius me tus numarino badu ir suaud apytiksliai keturis milijonus moni, Vokieti jos pajgos per pus io laikotarpio sugebjo numarinti badu ir suaudyti dar 12 KRUVINOS EMS daugiau moni.

Vos tik invazija prasidjo, vermachtas m marinti Soviet Sjungos belaisvius badu, o ypatingos paskirties briai Einsatzgruppen - au dyti politinius prieus ir ydus. Kartu su Vokietijos tvarkos policija, WaffenSS, vermachtu ir vietos gyventoj pagalbine policija bei ginkluotais briais Einsatzgruppen t vasar pradjo naikinti yd bendruomenes. Dauguma udyni vyko kruvinose emse: pagal XX a.

Stalino nusikaltimai danai siejami su Rusija, o Hitlerio - su Vokietija. Bet daugiausia gyvybi buvo atimta nerusikoje Soviet Sjungos periferijoje, o naciai daniausiai ud u Vokietijos rib.

Manoma, kad bai siausi dalykai XX a. Taiau dauguma nacio nalsocializmo ir stalinizmo auk mir ne koncentracijos stovyklose. Netei singas supratimas apie masini udyni vietas ir metodus neleidia mums jordan syatt riebalų nuostolis XX a. Koncentracijos stovyklos, kuri kalinius m. Taiau it stovykl vaizdai, fotografijose arba apraymuose, tra tik uuomina apie Vokietijos ir Soviet Sjungos smurto istorij.

Vokiei kon centracijos stovyklose mir apytiksliai milijonas dirbti jose nuteist moni, o vokiei duj kamerose, vokiei udymo laukuose ir bado zonose mir de imt milijon moni. Soviet Sjungos gulage m. Devyniasdeimt procen t patekusij gulag igyveno. Dauguma moni, kurie pateko vokiei koncentracijos stovyklas, taip pat igyveno prieingai negu tie, kurie pateko duj kameras, mirties duobes ir karo belaisvi stovyklas.

Nemanoma tiksliai apibrti skirtumo tarp koncentracijos stovykl ir udymo viet: vienu atveju mons buvo udomi, kitu - mirdavo badu ka linimo vietose. Taiau kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus skirtumas tarp nuosprendio kalinti koncentra cijos stovykloje ir nuosprendio suaudyti, yra skirtumas tarp priverstinio darbo ir duj, tarp vergovs ir kulk.

Didioji dalis ir naci, ir soviet re imo auk niekada nemat koncentracijos stovykl. Auvicas turjo dvi paskirtis - tai buvo ir priveriamojo darbo stovykla, ir udymo kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus, ir akivaizdu, kad ne yd, nuteist priverstiniams darbams, ir yd, atrinkt dirbti, likimas labai skyrsi nuo to, kas itiko ydus, atrinktus duj kame roms. Taigi Auvicas priklauso dviem istorijoms, susijusioms, bet skirtin goms.

Auvicas, kaip priveriamojo darbo stovykla, labiau atstovauja dau gelio moni, nukentjusi nuo vokiei arba soviet kalinimo politikos, patiriai, o Auvicas, kaip mirties fabrikas, daugiau byloja apie smoningai nuudyt moni likim. Dauguma Auvic patekusi yd buvo tiesiog nunuodyti dujomis; jie, kaip beveik visi keturiolika milijon moni, nuu dyt kruvinose emse, koncentracijos stovyklose nepraleido n dienos.

Vokiei ir soviet koncentracijos stovyklos supa kruvinas emes ir i ryt, ir i vakar, suliedamos juod spalv su pilkvai juoda. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje amerikiei ir brit pajgos ilaisvino tokias Vokietijos kon centracijos stovyklas kaip Belzenas ir Dachau, bet Vakar sjungininkai nei laisvino n vieno mogaus, patekusio udymo renginius.

Vokieiai didum savo udyni politikos vykd emse, kurias paskui um Soviet Sjunga. Amerikiei ir brit pajgos nepasiek n vienos i kruvin e mi ir nepamat n vienos i pagrindini udyni viet. Amerikiei ir brit pajgos neivydo ne tik Soviet Sjungos udymo viet, palikdami stalinizmo nusikaltim dokumentavim altojo karo pabaigai, kai atsivr archyvai, jie neivydo ir vokiei udyni viet, ir kaip tik todl Hitlerio nusikaltimams suprasti prireik tiek daug laiko.

Taiau kad ir kokie siaubingi ie vaizdai, tai tik uuominos apie kruvin emi istorij. Jie nra visa istorija; nelaimei, jie net ne anga j. Masins udyns Europoje paprastai siejamos su holokaustu, o holokaus tas - su greitu, pramoniniu udymu.

Vokietijos ir Soviet Sjungos udyni vietose udymo metodai buvo veikiau primityvs. Pus i keturiolikos milijon civili ir karo belaisvi, nuudyt kruvinose emse m. Dvi masikiausios po holokausto udymo akcijos buvo vykdomos taikant kaip tik bd atimti gyvyb - Stalinas ket virtojo deimtmeio pradioje kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus badmeius, o Hitleris penktojo deimtmeio pradioje sak marinti badu Soviet Sjungos karo belaisvius.

Marinimui badu buvo teikiama pirmenyb ne tik praktikoje, bet ir planuo se. Alkio plane naci reimas m. Antrasis daniausiai taikytas udymo bdas buvo audymas, treiasis nuodijimas dujomis.

Per Stalino Didj teror m. Madaug du imtai tkstani lenk, nuudyt tuo metu, kai Vokietija kaip numesti riebalus nuo liemens Soviet Sjunga drauge laik okupavusios Lenkij, taip pat buvo suaudyti.

Per vokiei baudia msias akcijas" nuo kulk uvo apytiksliai trys imtai tkstani baltarusi ir madaug tiek pat lenk. Holokausto metais naikinamiems ydams tikimyb ti nuo duj arba kulkos buvo vienoda. Ties sakant, nuodyti dujomis anaiptol nebuvo labai jau modernus udy mo bdas.

Madaug 1,6 milijono yd, nuudyt Treblinkoje, Chelmne, Belece ir Sobibore, buvo udusinti anglies monoksidu, kur dar senovs graikai inojo esant mirtin. Penktajame deimtmetyje vandenilio cianidas buvo naudojamas kaip pesti cidas; anglies monoksid gamindavo vidaus degimo varikliai. Sovietai taiky davo technologijas, kurias vargu ar galjai pavadinti naujomis ketvirtajame 16 KRUVINOS EMS ir penktajame deimtmetyje - vidaus degim, geleinkelius, aunamuosius ginklus, kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus, spygliuot viel.

Kad ir kokios buvo taikomos technologijos, udoma buvo asmenikai. Ba daujanius mones stebdavo, danai i sargybos bokt, tie, kurie neduoda vo jiems maisto. Vykdytojai audomas savo aukas matydavo autuv taikik liuose i labai arti arba du i j laikydavo auk, o treiasis remdavo pistolet pakau.

Pasmerkti udusinti dujomis mons i pradi buvo surenkami vien viet, sukemami traukinius, o paskui suvaromi duj kameras. I j buvo atimamas turtas, paskui drabuiai, o moterys netekdavo ir plauk. Kiekvienas i j mir skirtinga mirtimi, nes kiekvienas gyveno skirting gy venim. Pats auk skaiius ugoia kiekvienos i j individualum.

Noriau paauk ti jus visus vardu, - ra rus poet Ana Achmatova poemoje Requiem, - bet sraas jau nuimtas ir nra kur daugiau iekoti.

Mes turime stulbinamai daug auk liudijim: pavyzdiui, vienos jaunos yds, kuriai pavyko isikasti i naci mirties duo bs Babij Jare, Kijeve, ir kitos aukos, kuriai pavyko isigelbti Paneriuose, netoli Vilniaus, prisiminimus. Turime keleto bbc žemės svorio kritimas igyvenusi Treblin kos kalini memuarus. Turime Varuvos geto archyv, kruopiai rinkt, ukast, o paskui atrast didioji dalis.

Turime lenk karinink, kuriuos m. Turime rateli, kuriuos lenkai mt i furgon, ve usi juos prie duobi suaudyti per tais paiais metais vokiei vykdytas udymo akcijas. Turime uraus, iraiytus ant Kovelio sinagogos ir gestapo kaljimo Varuvoje sien. Turime ukrainiei, igyvenusi m. Turime kai kuriuos nusikaltim vykdytoj dokumentus, paimtus i vo kiei, kai jie pralaimjo kar, arba rastus Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ar Baltijos ali archyvuose po Soviet Sjungos lugimo m. Turime valstiei ir tautini maum mirties kvotas, statyti svorio netekimą m.

Turime Soviet Sjun gos piliei, kurie paskui buvo nuteisti ir nuudyti, tardym protokolus. Turi me vokiei duomenis apie tai, kiek yd buvo suaudyta prie duobi ir kiek j buvo nunuodyta dujomis mirties renginiuose. Turime Soviet Sjungos statistik apie suaudymo akcijas per Didj teror ir Katynje. Turime gerus bendrus skaiiavimus, kiek i viso buvo nuudyta yd pagrindinse udy mo vietose, atliktus remiantis vokiei apskaita ir praneimais, igyvenusij liudijimais ir Soviet Sjungos dokumentais.

Galime pagrstai apskaiiuoti, kiek moni mir i bado Soviet Sjungoje, nors ne vis mirtys buvo regis truojamos. Turime Stalino laikus artimiausiems bendraygiams, Hitlerio u stals kalbas, Himmlerio susitikim dienyn ir daug kit dokument. Vienas niekaip nebiau stengs inagrinti vis i altini, reikaling tokiai kny gai parayti; jai atsirasti padjo kit istorik, kurie savo darbuose panaudojo iuos ir daugyb kit altini, pasiekimai.

Nors aptardamas kai kuriuos apra ytus vykius rmiausi ir savo paties surinktais archyviniais duomenimis, ios knygos tekstas ir nuorodos rodo, kokia svari joje mano koleg ir ankstesni istorik kart darbo dalis.

Knygoje danai pasigirs pai auk ir j draug bei eim balsai. Taip pat cituosiu nusikaltim vykdytojus, tuos, kurie ud ir sak udyti. Taip pat apvelgsiu dviej diplomat - amerikieio Rusijos specialisto Georgeo Kennano, buvusio Maskvoje lemtingu metu, ir Japo nijos valgo ijuns Sugiharos, dalyvavusio politikoje, kuri Stalinas laik masinio teroro pateisinimu, o paskui gelbjusio ydus nuo Hitlerio holo kausto - veikl.

vaporub numesti svorio kaip numesti svorio per 4 dienas

Kai kurie i i raytoj dokumentavo vien masini u dyni politik, kiti dvi ar daugiau. Vieni pateik valgi analiz, kiti - ne darnius palyginimus, treti - nepamirtam vaizd. Taiau visi jie nuosekliai siek pamatyti Europ tarp Hitlerio ir Stalino, danai nepaisydami tuo metu galiojusi tabu. Amerikos diplomatas Georgeas Kennanas m.

Maskvoje t pat pasak paprastesniais odiais: ia mo ns sprendia, kas yra tiesa, o kas - melas. Naci Vokietija ir So viet Sjunga siek uvaldyti pai istorij. Soviet Sjunga buvo marksistin valstyb, kurios vadovai pasiskelb es istorijos mokslininkai.

Nacionalsocia lizmas buvo apokaliptin visuotins transformacijos, kuri turjo gyvendinti mons, tikintys, kad valia ir ras gali nusimesti praeities nat, vizija. Dvylika met truks naci valdymas ir septyniasdeimt ketveri soviet valdios metai smarkiai veikia ms gebjim vertinti pasaul.

Daugelis moni mano, kad naci nusikaltimai buvo tokie siaubingi, kad atsidr u istorijos rib. Tai keblus paties Hitlerio tikjimo, kad valia nugals faktus, aidas. Kiti tvirtina, kad, Stalino nusikaltimus, kad ir kokie jie siaubingi, pateisina btinyb kurti ar ginti moderni valstyb. Tokie teiginiai primena Stalino poir, kad isto rija turi tik vien krypt, kuri jis suprato ir kuri retrospektyviai pateisina jo politik.

Jeigu netursime istorijos, kuriamos ir ginamos visikai kitokiais pagrin dais, Hitleris ir Stalinas ir toliau teisins savo darbus ms akyse. Koks galt bti tokios istorijos pamatas? Nors i studija apima karin, politin, ekono min, socialin, kultrin ir intelektin istorij, jos trys pamatiniai metodai yra paprasti: tvirtas sitikinimas, kad nra praeities vyki, kuri nemanoma istorikai suprasti ar istorikai itirti; refleksija apie kitoki pasirinkim gali myb bei tikjimas, kad mogus visada, bet kuriomis aplinkybmis, turi ga limyb rinktis; ir chronologin vis stalinist ir naci politikos apraik, nu udiusi daugyb civili ir karo belaisvi, analiz.

Kruvinos ems yra ne kokia nors tikra ar sivaizduojama politin teritorija; tai tiesiog vietos, kur iauriausiai siautjo kruviniausi Europos reimai. Kruvin emi istorija buvo saugoma, danai protingai ir drsiai, dalijant Europos praeit nacionalines dalis, o paskui neleidiant ioms dalims susiliesti vienai su kita.

Taiau jeigu nagrinsime tik vien ko ki nors persekiot grup, kad ir kaip nepriekaitingai atliksime istorin ty rim ir j apraysime, nepaaikinsime, kas atsitiko Europoje m. Nepriekaitingas Ukrainos praeities tyrimas neatskleis bado prieasi. Tirti Lenkijos istorij yra ne pats geriausias bdas suprasti, kodl tiek daug lenk buvo nuudyta per Didj teror. Kad ir kaip gerai istudijuosime Baltarusijos istorij, tai mums nepads suprasti, kas vyko karo belaisvi stovyklose ir per kovos su partizanais kampanijas, kurios nusine tiek daug baltarusi gyvy bi.

Danai vienos grups likim manoma paaikinti tik inant, kas atsitiko kitai. Taiau tai tik ssaj pradia. Naci ir soviet reimus taip pat manoma suprasti tik isiaikinus, kokiais bdais j vadovai siek uval dyti ias emes ir kaip jie irjo j gyventoj grupes bei i grupi tarpu savio santykius. Todl tikrai stulbina, kad iki iol nie kas nepara kruvin emi istorijos. Masins udyns atskyr yd istorij nuo Europos istorijos, o Ryt Europos istorij nuo Vakar Europos istori jos. Joje raoma ir apie aukas, ir apie j udikus.

Joje apta riamos ideologijos ir planai, sistemos ir visuomens. Tai moni, nuudyt kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus vad politikos, istorija. Auk tvyns driekiasi nuo Berlyno iki Mask vos; ikilus Hitleriui ir Stalinui, jos tapo kruvinomis emmis. Pirmajame pasauliniame kare. Karas sugriov sensias Euro pos sausumos imperijas ir paskatino svajones apie naujsias. Jis pakeit dinas tin imperatori valdymo princip trapia taut suverenumo idja.

Jis parod, kad milijonai moni pasireng paklusti sakymams kautis ir ti dl abs traki ir tolim tiksl, dl tvyni, kuri egzistencija jau jo pabaig arba dar tik prasidjo.

Naujos valstybs krsi beveik i nieko, o didels grups civili gyventoj buvo perkeliamos arba paalinamos taikant paprastas tech nologijas. Osman imperijos valdia nuud daugiau kaip milijon armn. I Rusijos imperijos buvo tremiami vokieiai ir ydai. Bulgarija, Graikija ir Turkija, po karo tapusios tautinmis valstybmis, apsikeit gyventojais. Ne maiau svarbu, kad karas sugriov ir integruot pasaulin ekonomik. To kios laisvos prekybos slygos, kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus buvo iki m.

Pirmojo pasaulinio karo esm buvo ginkluotas konfliktas tarp Vokietijos imperijos, Habsburgu monarchijos, Osman imperijos ir Bulgarijos Cen trini valstybi" i vienos puss ir Pranczijos, Rusijos imperijos, Didiosios Britanijos, Italijos, Serbijos ir Jungtini Valstij Antants valstybi" i kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus tos. Antants pergal m. Pagal Versalio, Sen ermeno, Sevro ir Trianono susitarimus, po karo daugiatauts valdos buvo pakeistos nacio nalinmis valstybmis, o monarchijos - demokratinmis respublikomis.

Didiosios Europos valstybs, kuri karas nesunaikino, - Britanija ir ypa Pranczija, smarkiai susilpnjo. Po m. Reikmingiausia politin vizija buvo komunistin utopija. Karo pabaigo je buvo praj septyniasdeimt met nuo tos dienos, kai Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas ikl savo ymj k: Vis ali proletarai, vienyki ts!

Mark sistams istorins paangos variklis buvo kova tarp kylani ir lungani kla si bei grupi, kurias kr ir perkr kintantys ekonomins gamybos bdai. Kiekvienai vyraujaniai politinei tvarkai mesdavo ik naujos socialins grups, kurias suformuodavo nauji kininkavimo bdai. Naujausiais laikais klasi kova vyko tarp t, kuriems priklaus fabrikai, ir t, kurie juose dirbo.

Todl Marxas ir Engelsas tikjosi revoliucij kilsiant industrikai paangesn se alyse, turiniose didel darbinink klas, tokiose kaip Vokietija ir Didioji Britanija. Suardydamas kapitalistin tvark ir susilpnindamas didisias imperijas, Pir masis pasaulinis karas akivaizdiai suteik revoliucionieriams galimyb. Nors dauguma marksist tada jau buvo prat veikti nacionalini politini sistem ribose ir per kar rm savo vyriausybes, Vladimiras Leninas, Rusijos imperijos valdinys ir bolevik partijos vadovas, laiksi kitokios pozicijos.

Voliuntaristi kai suprasdamas marksizm, tikdamas, kad istorij galima stumti reikiamas ves, kar jis suvok kaip savo didij prog. Tokiam voliuntaristui kaip Le ninas pritarimas istorijos nuosprendiui teik marksistams licencij skelbti j patiems.

Marxas neman, kad istorija i anksto kaip greitai deginti riebalus organizme, jam ji buvo jos princi pus suvokiani individ krinys. Leninas kilo i labai agrarins alies, kurioje, Marxo poiriu, nebuvo pakankam ekonomini slyg revoliucijai. Taiau, kaip jau minjau, savo revoliuciniam impulsui pateisinti jis turjo revoliucin teorij.

Jis man, kad kolonijins imperijos prats kapitalistins sistemos gyva vimo laik, taiau karas tarp imperij turs sukelti visuotin revoliucij. Rusijos imperija lugo pirmoji, ir Leninas msi veikti.

Keniantys Rusijos imperijos kareiviai ir nuskurd valstieiai m. Tada Leninas tapo slaptu Vokietijos ginklu. T met baland vokieiai tremtyje veicarijoje gyvenus Lenin pasiunt Rusijos sostin Petrograd kelti revoliucijos, turjusios paalinti Rusij i karo. Padedamas savo chariz matikojo sjungininko Levo Trockio ir drausming bolevik, remiamas dalies gyventoj, Leninas lapkrit vykd perversm. I dalies Lenino dka Vokietija laimjo kar Ryt fronte ir trumpai patyr, k reikia bti Ryt imperija.

U taik Leninas Vokietijos kolonialistams atidav buvusias vakarines Ru sijos imperijos teritorijas. Vokietijos imperija vis tiek greitai lugsianti kartu visa engjika kapitalistine sistema, rodinjo bolevikai, o Rusijos ir kit ali revoliucionieriai galsi paskleisti naujj santvark vakar kryptimi, ir io se teritorijose, ir u j rib.

Karas, tikino Leninas su Trockiu, neivengiamai pasibaigsis Vokietijos pralaimjimu Vakar fronte ir darbinink revoliucija paioje Vokietijoje. Leninas ir Trockis sukelt revoliucij Rusijoje savo pai ir kit marksist akyse teisino tuo, kad, girdi, greitai neivengiamai kilsis proletar sukilimas labiau industrializuotose Vidurio ir Vakar Europos aly se.

Vokietija i ties pralaimjo Pranczijai, Britanijai ir Amerikai Vakar fronte m. Vokietijos revoliucionieriai msi padrik bandym paimti valdi.

Bol evikai kaip laimik pasiiupo Ukrain ir Baltarusij. Senosios Rusijos imperijos lugimas ir senosios Vokietijos imperijos pra laimjimas sukr valdios vakuum Ryt Europoje, bolevikai, kad ir kaip stengsi, jo upildyti negaljo. Kol Lenino ir Trockio naujoji Raudonoji armija buvo uimta pilietiniu karu Rusijoje ir Ukrainoje, penkios alys prie Baltijos jros - Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija - tapo nepriklausomomis respublikomis.

Praradusi ias teritorijas, bolevikin Rusija buvo kur kas ma iau isipltusi vakarus negu kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus Rusija. I mint naujj nepriklausom valstybi Lenkija buvo apgyvendinta tankiau negu visos kitos kartu pamus ir buvo strategikai svarbiausia.

Ji buvo nepakankamai didel, kad tapt didija valstybe, taiau gantinai didel, kad galt sukelti rpesi kiekvienai didvalstybei, turiniai ekspansijos plan. Pirm kart per daugiau negu imtmet ji atskyr Rusij nuo Vokietijos. Pats Lenkijos egzistavimas sukr bufer Rusijos bei Vokietijos galiai ir sukl di del pasipiktinim kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus Maskvoje, ir Berlyne. Lenkijos ideologija buvo nepriklausomyb.

Net ir valdant imperijoms lenkika politika nenutrko per vis XIX a. Paskelbti Lenkijos nepriklausomyb m. Jaunysts laikais buvs socialistu, Pilsudskis tapo pragmatiku, gebaniu bendradarbiauti su viena imperija, kad veikt kit.

Kai visos imperijos lu go, jis su savo bendraygiais, per kar jau susivienijusiais karinius legionus, turjo puikias slygas paskelbti ir ginti Lenkijos valstyb. Nacionalistas Ro manas Dmowskis, didysis Pilsudskio politinis prieininkas, Paryiuje patei k Lenkijos byl nagrinti valstybms nugaltojoms. Naujoji Lenkija buvo kurta kaip demokratin respublika.

Remiama nugaltoj i Antants bloko, Lenkija galjo tiktis daugiau ar maiau palanki sien su Vokietija vaka ruose. Taiau Lenkijos rytini sien klausimas buvo atviras. Kadangi An tant nelaimjo karo Ryt fronte, ji neturjo joki priemoni primesti savo vali Ryt Europoje. Kai vokieiai pasi trauk, Raudonoji armija eng Ukrain ir Baltarusij, taiau Lenkijos va dovyb nepripaino jai uimt teritorij. Pilsudskis iuos istorikai su Lenkija susijusius kratus laik nepriklausomais politiniais subjektais, kuri vadovai, jo manymu, turjo pageidauti vienokiu ar kitokiu pavidalu atkurti senj res publik Baltarusijoje ir Lietuvoje.

Jis tikjosi, kad Lenkijos armija, remiama ukrainiei sjunginink, pads kurti nepriklausom Ukrainos valstyb. Kai m. Kritus Lenkijai, Vokietijos draugai, padedami naujosios Raudono sios armijos, naudodami didiulius Vokietijos iteklius, bt igelbj Rusijos revoliucij.

Taiau link Berlyno traukianias soviet pajgas m. Pilsudskis sureng kontrpuolim, kuris nustm Raudonj armij atgal Baltarusij ir Ukrain. Stalinas, Raudonosios armijos politinis karininkas Ukrainoje, buvo tarp nugaltj. Kaip tik jo klaidingi sprendimai sukliud ten deramai koordinuoti bolevik pajg veiksmus ir dl to Raudonoji ar mija nesugebjo tinkamai reaguoti Pilsudskio manevrus.

Karin Lenkijos pergal neatm i bolevik valdios: Lenkijos kariuomen buvo pernelyg isekusi ygiuoti link Maskvos, o Lenkijos visuomen pernelyg susiskaldiu si, kad paremt tok riziking yg. Galiausiai bolevikin Rusija ir Lenki ja pasidalijo baltarusi ir ukrainiei gyvenamas emes. Taip Lenkija tapo daugiautaute valstybe: apie du tredalius jos gyventoj, sprendiant i kal bos, sudar lenkai, taiau dar buvo apytiksliai penki milijonai ukrainiei, trys milijonai yd, vienas milijonas baltarusi ir nuo puss milijono iki mi lijono vokiei.

Pagal konstitucij Lenkija buvo lenk tautos" alis, taiau ia gyveno didiausia yd bendruomen Europoje ir antros pagal gausum po bolevikins Rusijos ukrainiei ir baltarusi bendruomens.

Vis trij jos gausiausi tautini maum atstovai gyveno ir rytins kaimyns terito rijoje. Kol mi laukuose Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje buvo sprendia mos Ryt Europos sienos, Vidurio ir Vakar Europoje savo slygas diktavo Pirmojo pasaulinio karo nugaltojai.

Kol Lenkija ir bolevikin Rusija kovojo teritorijose, per kurias anksiau jo Pirmojo pasaulinio karo Ryt frontas, nu galtoji Vokietija siek pademonstruoti nugaltojams savo taikingum. Socialdemokratai, stambiausia Vokietijos marksistin partija, nepasek bolevik pavyzdiu ir alyje revoliucijos nesu kl. Dauguma Vokietijos socialdemokrat per kar buvo lojals Vokietijos imperijai ir alies paskelbim respublika laik paanga. Taiau is nuosaikum demonstruojantis pasirinkimas Vokietijai maai padjo.

Kadangi sutart pareng moralizuojantys nugaltojai, j buvo lengva kriti kuoti kaip veidmainik. Kovodamos kare su emyninmis imperijomis, An tants didvalstybs pasiskelb esanios Vidurio Europos taut isilaisvinimo rmjos. Amerikieiai nuolat pabrdavo sijung kar kaip kryiaus yg u taut apsisprendimo laisv. Taiau Pranczija, kuri nukentjo labiausiai i vis Antants didvalstybi, siek nubausti Vokietij ir apdovanoti savo sjun gininkes.

Todl i ties Versalio sutartis prietaravo kaip tik tam principui, dl kurio Antants didvalstybs ir skelbsi kariavusios - laisvam taut apsisprendi mui.

Versalyje, kaip ir Trianone m. Tautos, laikytos prieais vokieiai, vengrai, bulgarai gavo maesnes teritorijas ir atitinkamai didesns j pai diasporos atsidr kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus valstybi ribose. Tuo metu, kai Versalyje prasidjo svarstymai ir buvo pasirayta Sevro su tartis, vyko Lenkijos ir bolevik karas.

Kadangi aptariant ir pasiraant ias sutartis Europos rytuose vis dar vyko karas, naujoji pokario tvarka atrod iek tiek efemerika. Rods, jai gresia bolevik kvptos ar netgi atnetos kairuolikos revoliucijos pavojus. Kol Lenkija kariavo su bolevikais, Vokie tijos revoliucionieriai galjo tiktis, kad jiems pagalb atskubs Raudonoji armija. Naujoji Vokietijos respublika, rods, irgi buvo nesaugi - jai grs de inij revoliucijos pavojus. Vokiei kareiviai, sugr namo i Ryt fronto, kur jie buvo nugaltojai, naujj respublik ir jos pasirayt Versalio sutart suvok kaip tvyns paeminim ir nemat joki prieasi j remti.

Daugelis veteran stojo deiniojo sparno sukarintas organizacijas, kurios kovojo su kairiojo sparno revoliucionieriais. Vokietijos socialdemokratin vyriausyb, nematydama ieities, pasitelk deiniojo sparno sukarintas organizacijas kaip priemon ukirsti keli komunist bandymams sukelti revoliucij. Lenkijos pergal prie Raudonj armij prie Varuvos m. Ji nustat Lenkijos rytines sienas, padalytas baltarusi ir ukrainiei emes paversdama ateities nesutarim objektu, ir bolevizm i ginkluotos revoliucijos pavert valstybine ideologija.

Kitais metais susikrusi Soviet S junga buvo valstyb su sienomis - ir bent jau iuo poiriu tokia pat politin esatis kaip ir kitos alys.

Pasibaigs ginkluotas konfliktas taip pat isklaid de inij viltis, kad revoliucija sukels kontrrevoliucij. Tie, kurie troko panai kinti Vokietijos respublik - ir kratutiniai deinieji, ir kratutiniai kairieji dabar turjo kliautis tik savo jgomis.

Vokietijos socialdemokratai ir toliau rm respublik, o Vokietijos komunistai lovino Soviet Sjungos model ir vadovavosi sovietine linija. Nurodymus, kaip veikti, jie gaudavo i Komu nist internacionalo, kur m. Kratutiniai deinieji prijo ivad, kad niekas nepakeis pokario tvarkos, nebent tik pati Vokietija, kai bus atkurta ir rekonstruota.

Rekonstruoti Vokietij atrod sunkiau negu buvo i ties. Kaltinama su klus kar, Vokietija prarado ne tik teritorijas ir gyventoj, bet ir teis turti normalias ginkluotsias pajgas. Treiojo deimtmeio pradioje j sukrt hiperinfliacija ir politinis chaosas. Taiau Vokietija vis tiek iliko, bent jau po tencialiai, galingiausia Europos valstyb.

Gyventoj skaiiumi ji nusileido tik Soviet Sjungai, pramoniniu pajgumu jai neprilygo jokia kita valstyb, jos teritorija per kar nebuvo okupuota, o taiki vokiei gyvenviei paplitimas netiesiogiai ubr jos ekspansijos galimybi metmenis.

Kai kovos Europoje liovsi, Vokietijos vyriausyb netruko atrasti ssaj su Soviet Sjunga. Gal gale ir Berlynas, ir Maskva norjo pakeisti Europos tvark Lenkijos sskaita. Abi alys siek veikti izoliacij tarptautini santyki srityje. Daugeliui vokiei taut apsisprendimo teis tuo pat metu buvo ir pra keiksmas, ir viltis. Apie deimt milijon vokikai kalbani moni, buvusi Habsburgu imperijos valdini, liko u Vokietijos sien.

Apie tris milijonus to ki moni gyveno ekoslovakijos iaurs vakar pakratyje, kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus pat ekos lovakijos ir Vokietijos sienos. Beveik visiems Austrijos, siterpusios tarp ekoslovakijos ir Vokieti jos, gyventojams vokiei kalba buvo gimtoji. Nepaisant to, pagal Sen erme no sutart Austrija privaljo egzistuoti kaip atskira valstyb, nors dauguma jos gyventoj bt mieliau pasirink prisijungti prie Vokietijos.

To kie nacionalins vienybs tikslai, nors ir labai spdingi, faktikai slp tikrj Hitlerio ambicij mast. Kaip tik Hitleris, taps Vokietijos kancleriu, pasira su Soviet Sjunga sutart, pagal kuri abi alys pasidalijo Lenkij.

Nuo kit Vokietijos nacionalist j skyr poiris tai, k rei ks daryti jungus visas vokiei gyvenamas teritorijas Vokietijos sudt ir uvaldius Lenkij - jis ketino inaikinti ydus ir sugriauti Soviet Sjung. Siekdamas savo tiksl, Hitleris sil draugyst ir Lenkijai, ir Soviet Sjungai, o radikalesnius savo sumanymus nuo vokiei slp. Taiau katastrofikos vizijos nacionalsocializmui buvo akivaizdiai bdingos i pat pradi. Ryt Europoje pagaliau baigsi karo kataklizmas, Leninas ir jo bendraygiai turjo persigrupuoti ir pamstyti.

Kai lenkai sukliud jiems triumfuoti visoje Europoje, bolevikams neliko nieko kita kaip tik uge sinti savo revoliucin kart ir kurti kak panaaus socialistin valstyb. Leninas ir jo sekjai n kiek neabejojo tur likti valdioje; negana to, nesk m keliant revoliucij Europoje tapo akstinu siekti kuo didesns politins kontrols.

Kad revoliucija bt ubaigta ir apginta nuo kapitalistini prie, valdia turjo bti centralizuota. Jie skubiai udraud kitas politines parti jas ir m terorizuoti politinius prieininkus, apaukdami juos reakcionie riais. Jie pralaimjo vienintelius laisvuosius rinkimus ir kit jau nereng. Raudonoji armija, nors ir nugalta Lenkijoje, buvo gantinai stipri nugalti visus ginkluotus konkurentus senosios imperijos teritorijoje.

Slaptoji bole vik tarnyba, vadinama K, dl naujosios Soviet valstybs konsolidacijos nuud tkstanius moni. Dau giakultrinje valstiei ir klajokli alyje i marksizmo kaip programos buvo menka nauda. Marxas man, kad revoliucija pirmiausia kils pramoniniame pasaulyje, ir valstiei bei nacionalinio klausimo nuosekliai beveik nenagri njo.

Dabar Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstieius bei Vidurins Azijos klajoklius reikjo kakaip priversti kurti socializm darbinink klasei, kuri buvo sutelkta rusikai kalbaniuose miestuose. Bolevikai turjo transfor muoti paveldt visuomen, kad sukurt industrin visuomen, kurios isto rija dar nesusiformavo; tik tada jie galjo keisti t industrin visuomen taip, kad ji tapt palanki darbininkams.

Tradicijos sąvoka yra viena sunkiausiai apibrėžiamų mėginimų apibrėžti kaip tik todėl buvo ne vienas ; bemaž taip pat, kaip ir laiko sąvoka. Aiškūs du momentai: vienas, kad terminas tradicija nurodo specifinį mūsų santykį su laiku, ir antras kad laikas, kurį patiriame per tradiciją ar kaip tradiciją, yra kitoks negu laikas fizikoje įvaizdinamas tiese ar laikas kaip grynoji sąmonės forma forma be turinių Immanuelio Kanto transcendentalinėje logikoje.

Tradiciją patiriame būtent kaip laiko turinius, kaip laiko užpildymą, ar veikiau kaip to, ką girdime, skaitome bei matome, prisipildymą laiku.

Moteris, giedanti grigališkuosius choralus, kartą yra man sakiusi, jog tų choralų grožį ji ypač patiria kartu su suvokimu, kad kaip tik šias melodijas kaip tik šiais žodžiais Bažnyčia gieda jau du tūkstančius metų. Labai panašiai kalba ir tie, kurie drabužių svorio metimas kantičkines giesmes, ir tie, kurie atlieka akivaizdu, jog šis žodis čia netinka kitą folklorą.

Panašia patirtimi, pamenu, dalijomės po to, kai prieš keletą metų pasaulio spaudoje pasirodė nuotrauka iš naujai surastos katakombos joje matyti ant katakombos sienų pirmųjų krikščionių pieštos taigi po aborto lieknėjate žuvys. Žuvį panašiai stilizuoja daugybė šiuolaikinių dailininkų ir daiktus dekoruojančių amatininkų, bet žuvys ant anų sienų buvo gražios kitaip gražios kaip laiką nuo tada iki dabar užpildanti ir suvienijanti, o kartu kaip laiką nuo tada iki dabar pranokstanti prasmė.

Tradicija yra savita laiko patirtis: laikas visuose minėtuose tradicijos išgyvenimuose 13 14 nėra priedas prie prasmės; tradiciją patiriu per dalykus, kurie gali būti seni, bet nėra senoviški. Laikas patiriamas ne kaip istoristinėje paradigmoje ne kaip keista bei įdomi senovė, kuri nesugrįšbet kaip dabartis, kurios prasmėms steigiantis aktyviai dalyvauja istorinis laikas.

Tradicija kaip laiko suvokimas pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau patenka filosofų ir kitų humanitarų dėmesin. Vis dažniau ir iš įvairių perspektyvų mėginama parodyti, kad istorinis laikas mūsų sąmonėje turi ir kitokių šaknų ne vien istorijos pamokas mokykloje ir paskaitas universitete.

Pirmiausia jis perimamas su bet kurios žmogaus veiklos mokymusi kaip kiekvieno veiksmo įprasminimas ir kontekstualizavimas, t. Ši opozicija, savo ruožtu, paremia ir detalizuoja vieną XIX a. Pavyzdžiui, Emile is Durkheimas jis perėmė ir išplėtojo evoliucionistinę Herberto Spencerio visuomenių raidos schemą individo laisvę laikė tam tikra pakopa, kurios tradicinėje visuomenėje apskritai dar nebuvo. Žemesnėse visuomenėse individualiai asmenybei yra skiriama tiek nedaug vietos ne todėl, kad ji būtų apkarpoma ar dirbtinai blokuojama, taip yra paprasčiausiai dėl to, kad tuo istoriniu momentu individo asmenybė neegzistavo Durkheim Pagal tokį požiūrį žmonija ir kiekviena visuomenė vystosi išlaisvindama individą, sukurdama jam vis didesnes pasirinkimo galimybes.

Tradicija tokiu atveju laikoma žmonijos istorijos etapu, kurį kiekviena visuomenė išauga. Pasak Jeano Lyotard o, pati vystymosi idėja suponuoja tam tikrą nesivystymo horizontą, kuriuo tampa tradicija Lyotard Tradicijos sąvokos pavertimas stabiliu pamatu, atskaitos tašku arba kontrastiniu fonu visuomenės vystymuisi reiškė tai, kad tradicija imta suvokti labiau kaip būklė nei kaip procesas.

Tai veikia įvairiausiuose kontekstuose dažną nuostatą, kad tradicijos kaip reiškinio modernioje visuomenėje nėra arba jis yra marginalizuotas kitaip sakant, tradicija tokiu atveju reiškia tam tikras egzotiškas ankstesnės mąstysenos ar buities liekanas. Šis klasikinis sociologinis mąstymas yra tarsi istoristinio mąstymo išvirkščia pusė jis grįstas tais pačiais principais ir tomis pačiomis kategorijomis: tikėjimu nuoseklia ir viena žmonijos raida, griežta perskyra tarp statikos ir dinamikos, sinchronijos ir diachronijos.

Taigi tradicija tapo pabrėžtinai statiškų laikotarpių ar kultūrų charakteristika. Taip suprantama tradicija yra pats tvarumas kaip priešprieša istorijai, kuri esą yra pati kaita. Todėl tradicijos sąvoka, kaip priešpriešos modernybė vs tradicija dalis, ilgainiui imama suprasti tik kaip statiška socialinė sankloda ir mąstysena, bet ne kaip tam tikras kaitos tipas, ir ne kaip santykis su patiriamama kaita istoriniu laiku. Kitaip sakant, rimčiausias tradicijos sutapatinimo su statiška būkle pavojus kad domimasi ja ne kaip kultūros išlikimo dinamika, o tik kaip archajiškomis žinojimo ir mąstymo formomis, kurios nebekinta nebent nyksta.

Pastaraisiais dešimtmečiais, kai istoriniam laikui istorijos filosofai ima priskirti netolydumą, daugiasluoksniškumą, galiausiai ritmiką, naujai permąstoma ir tradicija. Ji tampa paraleliniu istorijai laiko suvokimo būdu. Istorinis laikas gali būti suprantamas ne vienu būdu, ir net vienoje sąmonėje galimos skirtingų istorijos patirčių nulemtos kelios laiko tėkmės: vienaip suvokiama politinė istorija, kitaip amato tęsimas ar šeimos vertybių palaikymas.

Tai, kad tradicija, kaip savita laiko patirtis, grįžta į filosofinius istorinio laiko apmąstymus, reiškia, kad ji nustoja būti statiškos visuomeninės sanklodos įvardijimas. Tradicija imama suvokti kaip procesas nuolatinė prasmių kaitao ne kaip išoriškai tiksliai atkartojamos žmogiškos ra škos ir mąstymo formos.

Fenomenologinės krypties istorijos filosofija yra vienas geriausių tradicijos sąvokos pasikeitimo pavyzdžių. Fenomenologų seniai vartojama laiko gylio metafora yra kaip tik tokia laiko sąvokos modifikacija, kuri leidžia susieti tradicijos patirtis su istorinio laiko suvokimu.

Pasaulis fenomenologijos teoretikams geriausia liga numesti svorio moksliškai išanalizuotas ir vėliau vėl susintetintas įsivaizduojamas daiktų ir procesų tinklas aplinkui mane, bet toks pasaulis, kurį patiriu kaip vientisą ir rišliai prasmingą savo veiksmų terpę.

Taip patirtas pasaulis visada yra ir laikiškas; jo laikas patiriamas irgi ne kaip viena iš koordinačių, ne kaip dimensija, t. Gyvenamojo pasaulio laiką patiriu ne tik kaip tvarkingą seką, nuoseklią tąsą, eigą ar atkarpą laikas yra galimas patirti kiekvienu momentu visas. Tinkama analogija su vandens, pavyzdžiui, ežero paviršiaus, matymu: pro paviršių matyti gelmė. Paviršiai perregimi skirtingai: nuo vandens telkinio ir nuo žvilgsnio perspektyvos priklauso, kiek, ko ir kaip matyti pro paviršių.

Pats paviršius yra neatskiriamas nuo to, ką per jį galima permatyti. Laikiškas gylis yra tokia laiko patirtis, kai dabarties įvykiai patiriami kaip būtent toks perregimas paviršius. Akivaizdu, kad tokia istorinio laiko samprata atsiranda ne skaitant istorinius tekstus, bet veikiau ištinka mus, kai esame susirūpinę tarsi tik dabartimi.

Kaip vieną iš tokių fenomenologinių laiko sąvokos pasikeitimų galima nurodyti savitą Geschichte terminą vėlyvuose Martino Heideggerio veikaluose. Jis neįprastas tuo, kad istorinį laiką siūlo suvokti ne kaip liniją vienas kitą keičiančių tuščių ar įvykiais užpildytų atkarpų, bet patirti kaip rezonansą tarp skirtingų nebūtinai dviejų epochų. Epochos nėra išvedamos viena iš kitos, nepavyksta jomis nukloti pokyčių tėkmės vagą. Žinoma, šioks toks perdavimas iš epochos į epochą yra.

Tačiau šis perdavimas ne vingiuoja iš vienos epochos į kitą kaip jas visas jungiantis saitas, bet kiekvienąkart išnyra iš istorijos gelmių taip, lyg iš vieno šaltinio trykštų keletas versmių, palaikančių tėkmę, kuri visur yra, o kartu ir niekur nėra Heidegger Istorinis laikas, pasak M. Heideggerio, patiriamas per atskirus supratimus, o ne kaip nuolat sąmonėje palaikoma grynoji forma ar schema.

Šie atskiri supratimai yra intensyvesni laiko gelmės suvokimai, kai paviršius to, ką vadiname dabartimi tai gali būti veiksmas, kurį atliekame, nesvarbu, kiek jis truktų minutę ar keletą metųtampa daugiau ar mažiau perregimas efemeriškas; kai paviršiaus prasmingumą ima lemti ne jo paties formali charakteristika, bet tai, ką jis nurodo. Tokio dabartyje 15 16 atliekamo veiksmo svarbą, teisingumą arba grožį daugiausia steigia per jo formalias charakteristikas prasišviečiantys ankstesni atlikimai.

Tokiais intensyvesniais istorinio laiko patyrimais galima vadinti visus supratimus, kad bet kuris man svarbus veiksmas, kurį atlieku kad ir minėtas giedojimasturi ne tik tas su mano dabarties reikmėmis susijusias priežastis, kurias galiu suformuluoti ir suformuluoju kaskart jį atlikdama, bet kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus mano individualią sąmonę pranokstančias priežastis.

Tai nėra tik, pavyzdžiui, ritualinių veiksmų bruožas; tai daugiau ar mažiau būdinga kiekvienam veiksmui, kuris kaip prasmingas kompleksiškas žmogaus judesys susiformavo iki man įsitraukiant į tokią gyvenimo, elgesio, mąstymo praktiką ir priklausys jai ir po to, kai nebepajėgsiu į ją įsitraukti.

Toji sunkiau įvardijama priežastis yra noras būti labai savitoje jau nebegyvenančiųjų, gyvųjų ir dar negyvenančiųjų bendruomenėje ar tai būtų tautos, šeimos, ar religinė, profesinė, ar luomo bendruomenėpalaikyti jos egzistenciją. Laiko gelmės patirtys yra intersubjektyvios laikas suvokiamas ne kaip tuščia forma, bet kaip kitų žmonių praeities ir ateities kitų bendrija taigi kaip tradicija, suteikianti tapatybės kriterijus. Tradicija kaip tapatumo gairės Istorikas ir istorijos filosofas Jörnas Rüsenas teigia, kad istorinė sąmonė yra toks intelekto darbas, kurio tikslas yra paaiškinti ir per tai sušvelninti įtrūkį tarp kilmės ir ateities kaip tik šis plyšys yra vieta, kurioje formuojasi tapatybė Rüsen 1.

Pasak J. Rüseno, vien prisimenamų ar užfiksuotų įvykių seka įvykių vardijimu tas plyšys nepanaikinamas. Nuolatinis mėginimas jį suvokti ir užlydyti yra pasakojimas. Taigi kalbėdamas apie intelekto darbą, J. Rüsenas čia kalba ne tiek apie svarstymus, skaičiavimus ar planavimą, bet visų pirma apie pasakojimą. Iš tiesų savos tapatybės žinojimas daug dažniau artikuliuojamas veiksmu laikysena, poelgiu, veiklos pasirinkimu ir t.

Patys įvairiausi veiksmai, nuo visiškai buitinių iki visiškai ritualinių, yra kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus į bendruomenę, su kuria per tą veiksmą save siejame.

Negalėtume nieko veikti, nežinodami tos veiklos prasmės ir bendrų gyvensenos kriterijų. Tie kriterijai neturi būti ir retai būna išsakomi abstrakčiais samprotavimais ar deklaracijomis. Be to, kad išreiškiami veikla ir kūryba, jie nuolat pasakojami visokiausiose situacijose ir įvairiausiais pasakojimo žanrais. Pasakojimas yra kitoks kalbėjimas negu aiškinimas ar samprotavimas.

Kitaip nei diskursas, pasakojimas ne apsvarsto, apmąsto veiksmą, bet atskleidžia jo prasmę per kontekstą. Frankas Ankersmitas pasiūlo perskyrą tarp tapatybės ir individualumo, sakydamas, kad individualumas yra tipizavimo produktas, o tapatybė naratyvizavimo produktas Ankersmit Tipizuoti čia reiškia identifikuoti bet kurį daiktą, reiškinį ar žmogų taip pat ir save kaip tam tikro tipo atskirybę suvokti savo skirtingumą nuo kitos kultūros žmogaus, nuo kito laikotarpio žmogaus, galiausiai nuo bet kurio kito žmogaus ; o naratyvizavimas yra žingsnis toliau: pasakojant patvirtinami sau ir kitiems visos prisiimamos veiklos principai.

Tipizavimas atskiria, naratyvizavimas jungia su kitais. Jungia ne tik žmones į bendruomenę, bet ir bendruomenes tarpusavyje, nes pasakojimas, kuris siužeto požiūriu yra tvarkingas, 16 17 bene visada pranoksta vienos kurios žmonių grupės nuostatas ir interesus. Juo labiau naratyvizuojantis 1 yra pasakojimas, tuo jis universalesnis.

Tapatybė kuriama ne atsiskiriant, bet prisijungiant; prisijungiant savo ruožtu ne pareiškimu ar momentiniu pasirinkimu, bet per ilgą veiklos ir gyvensenos principų mokymąsi.

Pasakojimas yra svarbi šio mokymosi dalis: juo perduodamas ir palaikomas veiklos prasmingumas. Be to, pasakojimas pats yra viešos savasties steigimo ir patvirtinimo veiksmas. Jei pasakojamas savo gyvenimo fragmentas, jo prasmės formavimo tvarka artima bet kurio kito žanro pasakojimams. Jei pasakojama sakmė, patvirtinamas asmeninis pritarimas tokiam gyvenamosios vietos įsisavinimui, kuris nuo seno praktikuojamas toje vietoje. Jei pasakojama pasaka ar anekdotas, tada palaikoma ta moralinė, etinė ar estetinė tvarka, kurią jie nurodo.

Traktuojant pasakojimą kaip veiksmą kaip kasdienį ar šventinį ritualą, įsiliejantį į nuolatinį tapatybės perartikuliavimo judesį, ima kitaip matytis ir tradiciją tiriančio etnologo ar folkloristo vaidmuo. Pasakojimo veiksmas kaip tradicijos perėmimo paradigma Jeigu tradicija pristatoma kaip stabilus vienąkart tiesa, neaišku kada, bet tai ir nesvarstoma susidaręs ir nekintantis tradicinių žinių blokas, kurį sudaro aiškiai apibrėžtos žinojimo sritys ir formos, tada visa tai fiksuojama siekiant išsaugoti.

Folkloru tada vadinamos tam tikrą nekintamą formą įgijusios, sakytiniu perdavimu perduodamos artikuliacijos. Liaudies dainos, stebuklinės pasakos tipiški tokių artikuliacijų pavyzdžiai, iki šiol dažnai laikomi pavyzdiniais folkloro modeliais. Kitaip yra tada, jei tradicija laikomas žmogaus veiksmus motyvuojantis ir pateisinantis žinojimas, orientuotas ne į patvarių kalbinių raiškų išlaikymą, bet į lanksčių veiklos principų perėmimą, palaikymą ir perdavimą.

Šis žinojimas yra naratyvinis savo struktūra: naratyvas yra toks kalbėjimas, kuriuo siekiama ne atspindėti tarpžmogiško santykio situaciją retrospektyviai, ne ją reflektuoti ir svarstyti, bet modeliuoti dabartyje steigiamą santykį. Kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus tik dėl to neįmanoma išmokti pasakoti skaitant, veikiau priešingai, kiekvienas, kuris mėgino sekti pasaką ar pasakoti anekdotą, žino, kad šis perkėlimas iš rašyto teksto į gyvą situaciją yra be galo komplikuotas.

Pasakojimas darbas su situacija, o ne su teksto prasmėmis. Fiksavimas yra toks tradicijos naratyvinio žinojimo tematizavimas, kuris panaikina veiksminį šio žinojimo pobūdį paverčia jį nuo asmens ir situacijos atsieta informacija ir pakeičia adresatą.

Saugojimas, kuris, be abejonės, būtinas veiksmas, pakeičia saugojamų dalykų funkciją ir drauge jų prasmę. Žiūrint į pasaką vien kaip į jos tekstą, jos prasmė keičiasi. Žiūrint į dainą vien kaip į jos tekstą ir melodiją, neimant domėn dainavimo veiksmo specifikos, daina matoma nebe kaip santykio steigtis, bet kaip kūrinys, kurį galima atlikti. Tuo tarpu akivaizdu, kad daina dainuojama kartu, arba dainuojama kam nors, galiausiai dainuojama menamam kam nors 1 Naratyvizuojantys pasakojimai, anot Haydeno White o, Northropo Frye aus ir kitų, yra tie pasakojimai, kuriuose maksimaliai paslėptas autorius su savo subjektyviais patyrimais ir vertinimais.

Labiausiai naratyvizuojantys tekstai yra tie, kuriuose, pasak H. White o, įvykiai vyksta patys perteikiamas pats jų vyksmas, o ne jų percepcija White 2; Frye 33 Pranoksta atverdamas juodviem dainą ar giesmę kaip veiksmą, pro kurio išorinius bruožus persimato istorinis laikas, susitelkiantis į intensyviai išgyvenamą dabartį taip yra ir tais atvejais, kai giesmė ar daina nėra sena estetinės patirtys, ypač muzikos, yra tie intersubjektyvūs dabarties suvokimai, kurie nurodo į laike pratęstą ir erdvėje išskleistą socialų kontekstą.

Taigi to veiksmo dainavimo rezultatas yra ne daina kaip melodijos ir žodžių junginys; rezultatas yra tas, kad santykis tarp veiksme dalyvaujančiųjų prasitęsia, tampa tuo universaliai teisingesnis, juo sklandesnis dainavimo veiksmas.

Panašiai yra ir su autobiografiniais pasakojimais ar istorinių įvykių atsiminimais: jie taip pat gali tapti labai reikšmingi arba labai kvaili priklausomai nuo situacijos, kurioje pasakojami. Kai jie redukuojami į tekstą, tada nieko nebereiškia pauzių ilgis, jų užsipildymas neva nereikšmingais veiksmais ir garsais, nieko nebereiškia nei šypsenos, nei žvilgsniai, nei rankų mostai, net intonacijos.

Tačiau daug svarbiau už visa tai, kad nusitrina labai reikšmingas situacijos dalyvis klausytojas; klausytojas, kuris ir duoda užduotį juk akivaizdu, kad vienokią užduotį pateikia anūkas, kitokią kaimynas, dar kitokią pirmąkart užėjęs mokslininkas, sakysim, etnografas, istorikas ar sociologas. Iš tikrųjų dėmesys pasakojimo situacijai, o ne vien fiksuotam pasakojimo rezultatui tekstui nėra visuotinė nuostata.

Struktūrinės lingvistikos atstovai, kaip, pavyzdžiui, Roland as Barthes as, pasakojimo situacijos pasakojimu nebelaiko. Barthes as sutinka su tuo, kad pasakojimas priklauso nuo pasakojimo situacijos, visumos protokolų, pagal kuriuos naudojamasi pasakojimu, tačiau ištirti šią situaciją, kuri, esą, archajiškomis vadinamose visuomenėse yra patikimai užkoduota, o mūsų dienų visuomenėse visiškai atsitiktinė, jis nebelaiko savo, kaip pasakojimo tyrinėtojo, užduotimi Barthes Tuo tarpu sankirtoje su fenomenologija plėtojamuose pasakojimo tyrinėjimuose kaip tik ši pasakojimo situacijos analizė tampa atskaitos tašku.

Pasakojimo situaciją pirmiausia įsivaizduojame tokią, kurioje pasakotojas ir jo auditorija komunikuoja tiesiogiai. Tokia situacija skiriasi nuo, pavyzdžiui, tokios, kai skaitytojas komunikuoja su autoriumi per tekstą, ir nuo panašių.

Skiriasi kaip tik tuo, kad tokioje gyvo pasakotojo ir auditorijos komunikacijoje būtinai ima diktuoti sąlygas santykis tarp komunikuojančiųjų.

Uploaded by

Roy us Schaferis, tyręs pasakojimų, su kuriais susiduria psichoanalitikai, t. Tai, iš ko ji susiformuoja, yra pati dialogo situacija. Schaferis vadina pirmine istorija, kuri klostosi dabartyje: tai visada ir būtinai yra dabarties prasmės ar dialogo metu iškilę poreikiai Schafer Kitaip sakant, pasakojimo veiksmas ir jo kontekstas yra aktyvi terpė šiuo R. Schaferio aprašomu atveju aktyviausias veiksnyso ne vien pasyvi aplinkybių apsuptis. Gyvą spontanišką pasakojimą reguliuoja besiklostantis vykstantis santykis tarp pasakotojo ir klausytojų, to santykio produkuojamos reakcijos ir poreikiai.

Be to, besišnekantys žmonės paprastai nėra pasitraukę nuo visų savo rūpesčių: tuo metu kai jie kalbasi, jie 18 19 abu dar būtinai sprendžia pilvo riebalų degintojų apžvalgos vieną problemą, ar atsiradusią jų gyvenime tik neseniai, ar kamuojančią jau ilgą laiką.

Nepaisant to o gal kaip tik dėl topasakojimas nėra privačių pasakotojo pažiūrų ir įspūdžių išraiška. Tai, kas pasakojama, yra ir sava, ir vieša tuo pat metu. Todėl, grįžtant prie tradicijos fiksavimo, kuris visada yra gyvas besikuriantis santykis, o kartu savasties ir tapatybės steigimas bendravimo situacijoje, aišku, kad labai netikslu būtų tikėtis kokių nors objektyvių duomenų pateikimo.

Žmogus rodo mokslininkui etnografui visą gyvenimą saugotą daiktą, pavyzdžiui, skarą, ir sako, kad ją išaudė senelė, nors matyti, kad skara, kaip ir kitos tokios pat, austa prieš šimtmetį kurioje nors audimo dirbtuvėje. Tačiau tai aiškus savasties steigimas: mokslininkas reprezentuoja viešumą, kuri yra kitokia negu kaimo bendruomenė ar draugų būrys. Mokslininkas yra priimamas kaip mediumas, per kurį atsiveriama visuomenei.

Vadinasi, mokslininkui pateikiamas maksimaliai prasmingas gyvenimo paveikslas, net jei dėl tos vientisos ir pageidaujamos prasmės kai kurios detalės yra pildomos, kai kurios trinamos.

Steigiama tokia savastis, kuri labiausiai atitinka to žmogaus įsivaizdavimą, koks turi būti ir kaip turi atrodyti žmogaus mikrokosmosas, nuo išorinio apipavidalinimo iki elgsenos, mąstysenos ir veiklos kriterijų. Vienas svarbiausių fenomenologinės antropologijos principų yra nepasitikėjimas schemomis, grįstomis pažinimo kaip reprezentacijos samprata taip pat ir atitinkamu požiūriu į pasakojimą.

Anot Michaelio Jacksono, žinojimas, pagal kurį žmogus gyvena, nebūtinai sutampa su žinojimu, kuriuo žmogus aiškina savo gyvenimą. Pasakojantis žmogus ir tyliai savo buityje besisukantis žmogus nėra tiksliai tas pats savęs paties patyrimo ir suvokimo požiūriu. Taip yra dėl to, kad joks pasakojimas nėra retrospektyviai peržiūrinėjamos ir tuo būdu artikuliuojamos patirtys ir veiksmai. Taip pat joks pasakojimas nėra tik atsimenamo teksto pakartojimas, nieko tuo tekstu nesakant apie save tam, kuris klausosi.

Pasakojimas, kaip jau daug kartų sakyta, pats yra veiksmas, kuris transformuoja tai, kas patirta, tai, kas suprasta, į dabar t. Transformuojamas yra ne tiek pasakojamas praeities įvykis arba atsimenamas pasakojamosios tautosakos kūrinys, kiek intersubjektyvi situacija intersubjektyvių asmens laikysenų visuma. Skirtumas tarp kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus perėmimo ir fiksavimo Kai visa, kas gyvai kalbėta, vienu ar kitu būdu paverčiame tekstu, šis tekstas nebėra anos pokalbio situacijos dalis, jis yra priemonė kito ir visiškai kitokio bendravimo: užrašiusio mokslininko bendravimo su savo menama auditorija.

Lauko tyrimo metu užrašytas tekstas būtinai turi savo numanomą skaitytoją. Fiksuojant kuriamo teksto adresatas diktuoja fiksavimo pobūdį. Bet kuris užrašymas, surašymas ar įrašymas modeliuojamas atsižvelgiant į adresatą: fiksavimas yra ne sakytinio perdavimo perėmimas, bet adresato pakeitimas. Užrašyto teksto ar nufilmuotos situacijos 19 20 adresatas yra nebe pažįstamas ar artimas žmogus, nebe tiesioginiai palikuonys, bet anonimai.

Jei išrenkami tam svorio metimas joje kalbėjimo tipai ar kalbėjimo turiniai, jie būtinai turi numatytą jų panaudojimą. Vienas iš dažniausiai pastarąjį šimtmetį beveik vien tik nereflektuotai numatomų panaudojimo būdų užfiksuotą veiksmą kalbėjimą, dainavimą ar kokį kitą paversti simboliais. Tačiau pirmiausia tai, kas verčiama simboliu, turi būti artikuliuota vienoje plotmėje redukuojama į rašytinį tekstą, į ornamentą.

Norisi paklausti, ar tokia redukcija nėra supaprastinimas kalbant, pavyzdžiui, apie juostą, kuri, be ornamento, turi ne tik spalvinius derinius tiriant šiuos daiktus, dažniausiai jie taip pat imami domėnbet ir storį, ilgį, tankumą, panaudojimo niuansus, priežastis, dėl kurių tas daiktas buvo saugomas, ir galiausiai priežastis ir būdą, kuriuo jis buvo parodytas ar atiduotas mokslininkui su visomis tos situacijos detalėmis.

Net jei visos šios detalės būna užfiksuojamos, jos vertinamos kaip pagalbinės, mažai reikšmingos; tuo tarpu ornamento tyrinėjimas atveria tokias prasmes, apie kurias tos juostos savininkė net jei ji yra autorė nieko nė neįtarė. Panašiai atsitinka ir su į tekstus ir į melodijas redukuotu folkloru, ir su kitais tradicijos elementais. Svarbiausia iš viso to, kas dingsta tiriant tradicijos elementus, yra pati tradicija kaip sãvitos ir nenykstančios laiko suvoktys, įvykstančios veiksmų, kuriais tradicija reaktyvuojama ir perteikiama, metu.

Tradicinis žinojimas nėra fiksuotų artikuliacijų prisiminimas, bet veiksmo prasmių, jo kaiser vadovai mesti svorio netekusius dainininkus žinojimas. Tradicijos perėmimas nėra išoriškas veiksmo pakartojimas, bet prasmės pratęsimas. Savo ruožtu prasmės supratimo judesio pakartojimas yra tos prasmės atnaujinimas, kartu ir pakeitimas: jos suaugimas su dabarties situacija.

Kasdienius veiksmus pagrindžiantis motyvuojantis ir pateisinantis žinojimas orientuotas ne į patvarių kalbinių išraiškų išlaikymą, bet į lanksčių veiklos principų perėmimą, palaikymą ir perdavimą. Kalba, kalbėjimas čia visada išvien su veiksmu kalbėjimas yra ne išgyventos ar įsivaizduotos situacijos at-spindys ar aprašymas, bet situacijos dalis.

Kasdienių ar šventinių veiksmų prasmės išmokstamos kartojant patį veiksmą, o ne įsimenant jo verbalinį apibūdinimą.

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO

Nei sriubos virimas, nei pasakos sekimas abu šie veiksmai vienodai neredukuojami į jų at-pasakojimą. Tuo tarpu užfiksuota pasaka visada yra atpasakojimas vien dėl to, kad pati sekimo situacija panaikinta, o kaip tik ji su visais niuansais yra perimama kaip tradicija.

Veiksmo perdavimo specifika tokia, kad perduodamas parodomas, persakomas ar kompleksiškai perteikiamas yra būdas kaipo ne duomenys apie. Šis būdo perdavimas, veiksmo prasmių perdavimas ir jų perėmimas yra tradicija: perduodamos nefiksuotos ir nefiksuojamos reikšmės. Būdas yra išskaitomas labiau iš pasakojimo situacijos negu iš pasakojimo teksto reikšmių.

Lyotard as naratyviniu žinojimu, jo perimamumu vadina kaip tik šią būdo perėmimo tvarką, kuri aiškiai skiriasi nuo mokslo duomenų perimamumo ir plėtojimo. Socialinį saitą ji konstruoja ne tik iš pasakojimų reikšmės, bet iš paties perpasakojimo akto.

Gali atrodyti, kad pasakojimai nurodo į praeitį, tačiau iš tikrųjų jų referentas yra iš to paties laiko, kuriame vyksta 20 21 perpasakojimo aktas Lyotard 58 Bendruomenės, pagrindine kompetencijos forma pasirinkusios naratyvumą, nėra koks nors benykstantis ir itin retas reiškinys.