Galia iššoka svorio metimo ledinukus. Sally - Hepworth. .Anyta.2019

Tik žiemą, esant 60° C šalčio, buvo galima į darbą neiti. Dar gerokai prieš Kotlasą pasklido gandas, kad, iškėlę iš vagonų, mus susodins į laivus, po to atidarys laivų dugnus, ir mes būsime sušerti žuvims. Pasirodo, Netė irgi buvo pakviesta, bet jos laukė į neviltį varantis nelemtas apsilankymas pas gydytoją. Kritikuoti linkusi jo motina galės į valias pasilinksminti bendraudama su tomis nepataisomomis pramuštgalvėmis.

O kilus muštynėms pats pirmas atsirasdavo šalia Markuso. Sent Vincentas puikiai suprato, ką reiškia būti niekinamam šeimoje, nes jo paties tėvas buvo nė kiek ne geresnis už Markuso. Berniukai užjautė vienas kitą, savo jausmus reiškė pasitelkdami juodąjį humorą ir labai stengėsi vienas kitam padėti. Nuo tada, kai juodu baigė mokyklą, Sent Vincento būdas, regis, smarkiai 93 pasikeitė į blogąją pusę, tačiau Markusas buvo ne iš tų, kurie pamiršta praeities skolas.

Ir ne iš tų, kurie nusigręžia nuo draugo. Sent Vincentas išsidrėbė krėsle šalia Gideono Šo - vaizdas buvo įspūdingas: šviesiaplaukiai ir gausiai gamtos apdovanoti vyrai išvaizda kokybiškai skyrėsi vienas nuo kito. So - gerų ma­ nierų, patrauklus, lūpose - atsainus šypsnys, iškart sužavintis kiekvieną jį pamačiusį. Veido bruožuose galima įžiūrėti subtilių ženklų, kad gyvenimas, nepagailėjęs žemiškųjų gėrybių, ne vi­ sada jam buvo lengvas. Tačiau savo daliai skirtus sunkumus šis vyras įveikė grakščiai ir sumaniai.

Sent Vincentas, priešingai, tryško vyriškai egzotišku grožiu, jo akys buvo šviesiai mėlynos, katiškos, lūpose net šypsantis iš­ likdavo užuomina apie žiaurumą.

Manieros pabrėžtinai vangios, vyrai iš Londono aukštuomenės stengėsi jį pamėgdžioti. Jeigu jam būtų buvę malonu rengtis dabitiškai, Sent Vincentas taip būtų ir daręs. Tačiau jis puikiai suprato, kad bet kokios puošmenos tik atitrauktų dėmesį nuo auksiško jo išvaizdos spindesio, todėl rengėsi itin paprastais tamsių spalvų gerai pasiūtais drabužiais.

Sent Vincentui esant draugijoje kalba, suprantama, nukrypo į moteris. Sklido gandai, jog ištekėjusi dama, turinti gerą reputa­ ciją Londono aukštuomenėje, prieš tris dienas bandė nusižudyti, kai nutrūko jos romanas su Sent Vincentu.

Vikontas nusprendė, kad geriausia išeitis - kol aprims triukšmas, pabėgti į Akmeninio Kryžiaus dvarą. Šitaip pasi­ elgė po visų kančių, kurias mums teko iškentėti, kad išlaikytume ryšį paslaptyje.

Dabar visas Londonas viską žino, taip pat ir jos vyras. Kąji tikėjosi pasiekti? Jeigu taip stengėsi mane nubausti už tai, jog ją palikau, pati šimtą kaip greitai numesti 10 kilogramų riebalų skaudžiau nukentės. Žmonės visada labiausiai smerkia moterį, ypač jeigu ji ištekėjusi. Pasibjaurėjimas Sent Vincento veide tapo dar aiškesnis. Nemanau, kad ryšis rizikuoti ir mes man iššūkį dėl abejotinos jos garbės.

Jeigu ši dama būtų išlaikiusi paslaptį, jei nebūtų išaiškėję, kad įtaisė sutuoktiniui ragus, būtų galėjusi ir toliau gyventi, kaip jai patinka. Bet ji, kvailutė, užsi­ geidė pagarsinti savo nepadorų elgesį. Saimonas Hantas žvelgė į jį ramiai, tačiau įdėmiai. Sietyno šviesa žaidė protingo jo veido bruožais. Kadangi man nėra nieko šventa, galia iššoka svorio metimo ledinukus jums paaiš­ kinti.

Patikėkite, ji buvo mudviejų romano iniciatorė. Ji manęs net netraukė Galų gale visa tai pasiekė tokį lygį, kad atstūmęs ją būčiau pademonstravęs blogą toną, aš nuvažiavau pas ją į namus, o ji pasitiko mane vestibiulyje nuogut nuogutėlė. Ką turėjau daryti? Be to, tuo metu velniškai ilgai, mažiausiai savaitę, neturėjau moters ir buvau Yra daugybė įsipareigojimų, kuriems įvykdyti reikia laiko ir jėgų, todėl nėra kada galvoti apie Dirstelėjęs į Šo Markusas pamatė, kad svainiui staiga parūpo nukratyti į peleninę cigaro pelenus, nors to visai nereikėjo dary­ ti, ir suraukė antakius.

Manau, jog man pritarsi. Svainis jam nusišypsojo. Sent Vincentas tingiai nusišypsojo. Kaip dažnai vyras turi mylėtis su moterimi? Jei dažniau nei kartą per savaitę, manai, tai jau nedovanotinas gašlumas? Hantas apgailestaujamai pažvelgė į Markusą. Metęs į juos rūstų žvilgsnį Markusas priminė: - Visiems gerai žinoma, kad piktnaudžiavimas lytiniais ma­ lonumais kenkia sveikatai ne mažiau nei nesaikingas valgymas ir gėrimas Neturiu jokio noro būti užtvatin- tas tavo plieninių kumščių.

Be to, laimingai ištekėjusios moterys manęs netraukia Remonto darbų metu ne visada bus įmanoma privažiuoti prie šioje gatvėje esančių daugiabučių, tad prašoma gyventojų kantrybės ir supratingumo.

Jei oro sąlygos leis, darbus planuojama užbaigti lapkričio antroje pusėje. Biržų policijos komisariate apsilankė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius ir Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė. Jie Policijos dienos proga už bendradarbiavimą ir pagalbą užkardant aplinkosaugos pažeidimus policijos pareigūnams — vyresniesiems tyrėjams Laurai Brizgytei, Andriui Maskoliūnui ir Robertui Kiburiui — perdavė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Raimondo Sakalausko padėkas.

Spalio 8—9 d. Planuojama, kad joje dalyvaus ir paramą maistu savo globojamiems žmonėms rinks skirtingos organizacijos, akcija vyks 71 Lietuvos mieste ir miestelyje. Sutarties pasirašymas užtruko, nes konkursas projektui rengti įvyko tik iš antro karto.

Nuo spalio 1 d. Aplinkosaugos pareigūnai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius. Nustatyti pažeidimai, skirti 65 privalomieji nurodymai. Dažniausi pažeidimai — aplinkos užteršimas, atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas. Rugsėjo 30 d. Šiuo apdovanojimu pagerbiami geriausi Panevėžio ir Utenos apskričių teritorijose veikiančių viešųjų galia iššoka svorio metimo ledinukus mokyklų bibliotekų specialistai.

Teikdama Indros kandidatūrą Biržų rajono savivaldybės Galia iššoka svorio metimo ledinukus Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė akcentavo Indros nuoseklų ir kruopštų darbą dėl Mekų centro įkūrimo, kurio įsteigimui m. Pirmąją spalio dieną Biržų rajone nustatyta 16, antrąją — 6, o trečiąją — 7 nauji atvejai. Vakar dienos duomenimis, Biržų rajone infekcine liga sirgo gyventojai.

Ligos protrūkių židinių skaičius — Biržų rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų ESO centras prašo gyventojų kaip įmanoma daugiau naudotis nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis.

Savivaldybė nebus užrakinta, tačiau darbas organizuojamas taip, jog kuo didesnė dalis specialistų dirbtų nuotoliniu būdu. Taip stengiamasi mažinti tiesioginių kontaktų tarp darbuotojų ir gyventojų skaičių. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje m. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.

Per rugsėjį įregistruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris — 96 metų. Per mėnesį susituokė 4 poros. Iš jų 2 santuokos įtrauktos į apskaitą sudarytos bažnyčioje. Nutrauktos 6 santuokos. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu spalio 4 d. Vakar dienos skelbtais duomenimis, koronaviruso sukelta liga rajone sirgo žmonės. Rajone yra 12 ligos protrūkio židinių, tarp jų nebėra Onos Milienos globos namų.

Infekciniai susirgimai nustatyti ugdymo ir valstybės įstaigose bei gamybos įmonėse. Priėmus šį tarybos sprendimo projektą, muziejus papildomai gaus pajamų už išleisto leidinio pardavimą; bus reprezentuojamas Biržų kraštas. Muziejus m. Rugsėjo 27 dieną buvo nustatyta 14 naujų užkrato atvejų, o rugsėjo 28 dieną — Vakar dienos duomenimis, Biržų rajone koronaviruso sukelta liga sirgo žmonės.

Ligos protrūkiai be O. Milienės globos namų — 11 įstaigų. Kelerius pastaruosius metus žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, kaip ir mažėja šiais sandoriais įsigyjamos žemės plotas. Nepaisant to, pirkėjai kiekvienais metais už šiuos sklypus yra linkę mokėti vis daugiau ir tai liudija apie išliekančią tokių sklypų paklausą, pažymi įregistruotus nekilnojamojo turto sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Per aštuonis šių metų mėnesius visoje šalyje jau įregistruota apie 16,5 tūkst.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų augimas — Registrų centro skaičiavimais, pastarųjų 5 metų augimo vidurkis siekia 12,5 procento. Tuo metu kainų mažėjimas pastebimas Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose.

galia iššoka svorio metimo ledinukus newnan ga svorio metimas

Pastarosiomis savaitėmis Biržų rajone sumedžiojama vis daugiau šernų. Gera žinia ta, kad jokių užkrato židinių — nei afrikinio kiaulių maro, nei trichineliozės — nenustatyta.

galia iššoka svorio metimo ledinukus kaip numesti 15 kilogramų riebalų

Biržų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos vadovės Rasos Stanevičienės žiniomis, per rugsėjį į laboratoriją Vilniuje išsiųsti 38 sumedžiotų šernų mėginiai. Po paskutinio savaitgalio medžiotojai tyrimams pristatė net devynių sumedžiotų šernų mėginius.

Pirmadieniais — ketvirtadieniais dirbs nio 8 val. Penktadieniais — galia iššoka svorio metimo ledinukus 8 val. Iki Šeštadieniai ir sekmadieniai — poilsio dienos. Pirmadienį Biržų rajono savivaldybės komisija laukinių gyvūnų padarytai žalai įvertinti lankėsi Kirdonių žemės ūkio bendrovės laukuose. Laukas yra tarp Gulbinų ir Daumėnų kaimų. Tai yra Kirdonių medžiotojų būrelio plotai. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius sakė, kad komisija įvertins nuostolius.

Tačiau panašu, kad medžiotojai su bendrove susitars dėl žalos atlyginimo. Rugsėjo 26 d. Renginyje dalyvavo 14 mokinių.

Kandidatas pristatė save, planuojamą veiklą, atsakinėjo į klausimus. Užsiregistravusios mokyklų mokinių komandos balsavo slaptu balsavimu. Galia iššoka svorio metimo ledinukus Domarkas mokinių savivaldos pirmininku išrinktas vienbalsiai. Ketvirtadienio ryte gelbėtojų pagalbos prireikė Biržuose, Vytauto gatvėje. Buvo pranešta, kad daugiabučio namo ketvirtajame aukšte balkone yra moteris. Užsitrenkė balkonas ir ji negali patekti į vidų. Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad buto durys neužrakintos.

Patekus į butą buvo atidarytos balkono durys, išlaisvinta buto gyventoja. Sezoną užbaigę organizatoriai jau planuoja kitų metų maršrutą ir praneša naujieną — šį kartą prie projekto judėjimo krypties gali prisidėti ir patys žiūrovai.

Projektas ateinančią vasarą planuoja aplankyti apie 40 vietovių ir kviečia miestų atstovus iki lapkričio 30 d. Atrinktos gyvenvietės bus įtrauktos į jau pradėtą dėlioti m. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad nuo m.

Deja, priėjus prie stovyklos, sargybinis liepdavo išmesti visas surinktas bulves, ir tik labai nedaugelį pasisekė nuslėpti. Grįždamas iš darbo, Vaitkevičius nekartą pasiūlydavo draugams atkalbėti einant rožančių. Buvo labai pamaldus. Vienu metu turėjo jis plaučių uždegimą, bet bolševikai vis tiek išvarė į darbą. Galutinai peršalo ir mirė. Tremtinių grupė apsidžiaugė, kai juos paskyrė iš krūvos bulvių atrinkti geras nuo supuvusių.

Čia jie galėjo nors žalių bulvių prisivalgyti. Būnant vienoje stovykloje, atėjusios rusės turėjo progos į maistą išmainyti drabužius ir kitus daiktus, kuriuos tremtiniai su savimi buvo atsivežę ir dar galėjo išsikeisti. Daugelis tremtinių dėl nežmoniškų sąlygų labai išseko.

Išbalusiais veidais jie buvo panašūs į lavonus. Net Sov. Daugelis ir mirė. Žiemą jų lavonus sumesdavo nuošalesnėje vietoje, kol atvykdavo bolševikų pasiųstas mongolas, kuris išveždavo juos kur nukišti taigoje.

Prie numirusių lietuvių buvo prijungiama lentelė, kurioje lietuviškai buvo išskaptuota velionio vardas ir mirties data. Įvykus lenkų ir rusų susitarimui, kun. Chojnackis buvo paleistas ir jam pasisekė pasiekti Argentiną, kur apsigyveno lietuvių tėvų marijonų vienuolyne.

Dabar jis jau miręs. Palaidotas Lenkijoje, kur buvo nuvykęs su maldininkų ekskursija.

  • Riebalus deginantys keturračiai
  • Mano supratimu, tėvai pernelyg suinteresuoti savo vaikų lai- me.
  • Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentaisaugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
  • Anabelė akivaizdžiai išsigando.
  • Laikymo medžiotojai lori svorio netekimas
  • Rokiškyje turgus.

Įėjus šiems žmonėms į trobą, buvome visi ir samdiniai suvaryti į vieną kambarį ir susodinti. Buvo įsakyta nepajudėti iš vietos. Ko buvo ieškoma, mums niekas nepaaiškino. Krata tęsėsi labai trumpai. Po to buvo liepta atiduoti lietuviškus pasus ir ruoštis kelionei: maisto pasiimti 5 dienoms, reikalingiausių daiktų 50 kg, ir visus turimus pinigus.

Manėme, kad mus veš į stovyklą ar kalėjimą, o gal ir visai sunaikins. Buvome visiškai pasimetę. Ėmėme kas pakliuvo po ranka. Maisto beveik nieko nepasiėmėme, nes nei į kaminą, kur buvo rūkytos mėsos, nei į kitokio maisto sandėliuką nei mūsų, nei samdinių neleido. Pasiėmėme tik tuos produktus, kurie buvo valgomojo kambario bufete.

Kur tik ėjome, visur sekė ginkluotas kareivis. Net iki išvietės. Pradžioje nenorėjo leisti pasiimti galia iššoka svorio metimo ledinukus vaistų, net tų, kurie buvo man kaip nėščiai gydytojo išrašyti. Vėliau, pasitarę, leido, tik įspėjo, kad neimtume žirklių ir peilių. Buvo klausinėjama, kur yra mūsų vyrai. Gerai, kad buvo labai šaltas rytas ir kad apsirengėme žieminiais rūbais. Jie mums vėliau labai pravertė. Išvažiuojant iš kiemo matėme, kaip užkalinėjo lentomis trobos langus.

Birželio 13 d. Užsibuvo iki 12 val. Taip ilgai jis niekad neišbūdavo. Manome, kad jis žinojo apie mūsų šeimos išvežimą ir buvo atsiųstas mūsų pasaugoti. Išėjęs iš trobos vargu ar jis nuėjo namo, nes visą naktį šunys buvo labai neramūs. Nuvežė mus tiesiai į Šiaulėnus. Čia sunkvežimiuose buvo daugiau tokių kaip mes. Miestelyje sukinėjosi ginkluoti rusų kareiviai. Kiekviename sunkvežimyje, drauge su suimtaisiais, taip pat buvo po 4—5 ginkluotus kareivius.

Mus suglaudino. Į mūsų sunkvežimį įkėlė Adomaičių šeimą iš Jokupiškių k. Jame buvo iš abiejų galų dviejų aukštų narai. Apačioje, arčiau vienos sienos, išvietė—paprasta skylė grindyse, tik pridengta neaiškios paskirties paaukštinimu ant jo nei atsistoti, nei atsisėsti nebuvo galima.

Vagono langeliuose—po porą geležinių virbų.

Sally - Hepworth. .Anyta | PDF

Po to vagono durys buvo uždarytos. Maždaug apie vidudienį išgirdome už vagono sienų šurmulį. Supratome, kad kažką dar atvežė.

galia iššoka svorio metimo ledinukus šv elžbietos svorio metimo valdymas

Atsidarė durys ir, į paklodes įsupę, kareiviai įmetė Liudo Kudulio motiną, labai seną, ligotą, jau senokai ant patalo gulinčią moterį. Prie Tauragės ešelono buvome prikabinti tik birželio 19 d. Iki to laiko išstovėjome Sidarų stotyje. Dažniausiai buvome saugomi 4—5 ginkluotų kareivių, tačiau kartais tik vieno, nes kiti nueidavo į Sidarų kaimą stiklelio išmesti. Laikas nuo laiko, kartais ir mums patiems prašant, būdavome išleidžiami į greta geležinkelio linijos esantį griovį, kur visi vyrai ir moterys bei vaikai išsirikiuodavome į eilutę.

Iš abiejų eilutės galų stovėdavo rusų sargybinis su šautuvu. Antrą po suėmimo dieną labai pablogėjo Kudulienės sveikata. Buvo leista mūsų valdžia tada buvo kareiviai-sargybiniai iškviesti Šiaulėnų gydytoją Svirskį žydų tautybės.

galia iššoka svorio metimo ledinukus paprastas riebalų deginimo būdas

Jis atvažiavo, apžiūrėjo ligonę ir prirašė vaistų. Vaistai buvo gauti per mus lankančius žmones. Kartą, eidami į griovį, matėme į mūsų vagono plyšius iš lauko pusės įkištų žydinčių alyvų šakutes. Lankantieji mus ramino, kad mūsų neišveš, nes labai greitai prasidėsiąs karas, o Tauragės ešelonas dar nesuformuotas ir vargiai ar pasiseks jį suformuoti iki karo pradžios.

Birželio 17 ar 18 d. Mums aiškino, kad tai Šiaulėnų miestelio paleistuvė. Ji laikėsi labai kukliai, neturėjo su savimi jokių daiktų, jokio maisto. Atrodė suvargusi, beveik apiplyšusi. Keisčiausia, kad vagone esantieji Šiaulėnų miesto gyventojai jos nepažinojo, todėl nei jos vardo, nei pavardės nežinau. Galia iššoka svorio metimo ledinukus vagone buvo 8 vyrai, 11 moterų ir 7 vaikai. Iš viso 26 žmonės. Tauragės ešeloną suformavo iki birželio 19 d. Tą pačią dieną jis pajudėjo ir tą pačią dieną pavakary buvome prikabinti prie jo.

Prasidėjo kelionė mums nežinoma kryptimi. Pirmas sustojimas buvo Radviliškyje. Čia buvo atidarytos vagono durys. Jose pasirodė enkavedistai. Liepė tiems vyrams atsisveikinti su savo šeimomis, sakydami, kad greičiausiai nebeteksią su jomis pasimatyti.

Petrą, Adolfą ir Liudą išvedė, kaip stovi. Netrukus buvo išvesta ir moteris su dviem vaikais, paaiškinant, kad ji netinka į mūsų draugiją. Nei tos moters, nei jos vaikų likimo, nei kuriuo tikslu ji buvo įkeldinta į vagoną, nežinau. Buvome vežami pro Kėdainių ir Dotnuvos stotis. Kėdainiuose mūsų ešelonas buvo keletui valandų pastatytas ant šalutinių bėgių.

Daug kas norėjo pasimatyti ar perduoti maisto savo vežamiems giminėms, tačiau visi norintieji prisiartinti prie ešelono buvo grubiai kareivių nuvarinėjami. Paskutinė Lietuvos stotis buvo Vilnelė. Čia truputį ilgėliau stovėjome. Buvo leista išlipti iš vagonų, pasiimti virinto karšto vandens, nueiti į ešelone esančią parduotuvę— vagoną, kur buvo galima nusipirkti dešros, duonos ir kitko. Sužinojome, kad prie mūsų ešelono priskirta gydytoja rusė.

Čia pamatėme ir užrašus ant mūsų vagonų. Nors mus vežė be kaltės nurodymo, tačiau užrašai rodė, kad mes esame politiniai nusikaltėliai, vežami pagal Sovietų Sąjungos baudžiamojo kodekso 58 str.

Suradome ir atskirtuosius nuo šeimų P. Bagdoną, A. Petrauską ir L. Jie buvo drauge su daugeliu kitų vyrų sugrūsti į atskirą vagoną. Labai sugrūsti.

Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis - Archyvas - Kaimo naujienos -

Skundėsi esą alkani ir ištroškę, kad vežami į koncentracijos stovyklą. Tarpe jų pamačiau ir Justą Dapkų—Tauragės policijos darbuotoją. Iš jo sužinojau, kad mūsų ešelone vežama ir jo žmona Jadvyga Dapkienė su dukrele Auda. Justo Dapkaus daugiau nebeteko pamatyti. Jis mirė koncentracijos stovykloje nežinau kur. Prie Val. Bliumfeldo kapo, mirusio iš bado Sibire Gimdė vagone ir mirė su kūdikiais Ešelonas buvo labai ilgas.

Kiekviename vagone buvo jaunų, senų ir mažų, vyrų ir moterų. Kai kuriuose vagonuose buvo ir dar negimusių. Buvo galia iššoka svorio metimo ledinukus pradėjusių gimdyti moterų. Jos gimdė vagone ir mirė drauge su savo kūdikiais. Aš manau, kad kiekviename vagone buvo vidutiniškai po 20—30 žmonių.

Vilnelėje pasklido gandas, kad mus veža į Kazachstaną, tačiau, prasidėjus karui, buvome nuvežti į Komi ASSR Komi autonominę respubliką. Vežė pro Minską, Molodečną,vėliau Oršą ir galiausiai pro Kotlasą, kur tuo metu baigėsi geležinkelis. Gerai atsimenu Bui stotį, nes, prieš įvažiuojant į ją, mirė senoji Kudulienė atlikinėdama savo gamtišką reikalą.

Toje stotyje ji buvo kareivių išvežta labai nepagarbiai. Kai paklausėme, kur jos palaikus dės, buvo atsakyta: —Rasime vietą, nesijaudinkite. Gandas apie karo pradžią pasklido tuojau jam prasidėjus. Tą gandą patvirtino vežami prekiniuose vagonuose naujokai, patrankos ir kitokie kariniai pabūklai.

Iki Kotlaso važiavome apie 5—6 d. Maitinomės savu, užgerdami karštu vandeniu. Mūsų vagone absoliučiai neturinčių maisto nebuvo. Ne visuose vagonuose taip buvo. Dar Sidarų stotyje visiems matomą išvietę apdengėme antklodėmis ir paklodėmis nuo lubų iki grindinų.

Lisa - Kleypas-Ta | PDF

Neatsižvelgiant į tai, kai kas iš mūsų kurį laiką visai negalėjo atlikti savo gamtiškų reikalų. Tas pat buvo ir kituose vagonuose. Prie Kotlaso Vičegda įteka į Šiaurės Dviną. Dar gerokai prieš Kotlasą pasklido gandas, kad, iškėlę iš vagonų, mus susodins į laivus, po to atidarys laivų dugnus, ir mes būsime sušerti žuvims. Kai kas tuo gandu tikėjo, kai kas ne. Ar teisingi, ar neteisingi gandai—sunku buvo patikrinti. Nuotaika buvo tokia, kad ir šiandien ją atsimenu.

Vieni meldėsi, kiti giedojo šventas giesmes, treti tylėjo ir laukė, kas bus toliau. Manau, kad panaši nuotaika buvo apėmusi visą ešeloną. Žuvims mūsų nesušėrė, bet į tris dideles baržas sukraustė.

Kiekviena šeima tempė savo turtą. Pavydėjome tada vyrams ir šeimoms, kuriose buvo bent vienas tos giminės atstovas.

Brutalus svorio metimas 100 dienu svorio metimo programa

Bevažiuodami traukiniu, visi įžymybės greitai lieknėja Šiaulėnų parapijos susigyvenome, tapome lyg giminės, todėl ir į tą pačią baržą įsiprašėme ir greta vienas kito įsikūrėme prekinio laivo apatinėje dalyje, kur visą parą tęsėsi prieblanda jau buvo prasidėjusios baltosios naktys.

Toje prieblandoje būdavome tik naktį. Dieną galia iššoka svorio metimo ledinukus laivo denyje. Po laivą vaikščiojome laisvai. Kareiviai su šautuvais išnyko Kotlase.

Čia susitikome su Emilija Putviene-Gruzdyte ir josios marčia vardo nebeatsimenuberods Stasio Putvio žmona bei josios vaikais. Buvo laive ir Sakalauskas vardo nebeatsimenutolimas mūsų kaimynas ūkininkaitis.

Jo tėvo ūkis buvo gerokai už Užpelkių geležinkelio stoties Šiaulių—Tauragės ruožas. Visi kiti buvo mums nepažįstami. Higienos sąlygos laive buvo nepatenkinamos.

Ant laivo denio buvo įtaisyta medinė lauko išvietė. Tai ir visi patogumai. Neatsimenu, kad kas tą išvietę būtų valęs. Maistu niekas mūsų neaprūpindavo. Vis valgėme savo. Karšto vandens gaudavome laive. Praplaukdavome gyvenvietes, esančias prie pat Vičegdos. Net žmones matydavome. Tose gyvenvietėse nesustodavome. O jei kada ir sustodavome, tai mūsų niekas iš laivo neišleisdavo.

Beveik kasdien priplukdydavo mūsų baržas prie kranto nuošaliose vietose, vešliose pievose ir leisdavo mums jose pasiganyti. Tose pievose žolė buvo beveik iki juostos. O jau rūgštynių! Ir dar kokių! Ešelonas buvo labai ilgas. Jos gimdė vagone ir mirė drauge su savo kūdikiais Kai tik išlipdavome iš baržų, suliepsnodavo laužai. Iš paskutinių kai kas dar ne iš paskutinių mėsos likučių virdavome rūgštynių sriubą.

Document Information

Taip kiekviename sustojime. Kaimyninių kaimų komiai atnešdavo mums bulvių, žieminių svogūnų laiškų, kai kada grietinės.

Už tuos produktus mokėjome nesiderėdami. Po poros dienų kelionės mūsų baržoje eilutė prie išvietės pradėjo palaipsniui ilgėti, kol pagaliau išsirangė beveik per visą denį. Tada pasirodė 4—5 žmonių komisija, kuri apžiūrinėjo, kokiomis sąlygomis mes vežami ir užsirašė labiau viduriuojančių bei nėščių moterų pavardes. Dar po dienos vėl atsirado grupė pareigūnų, kurie kažką surašinėjo.

Supratome, kad sudarinėja sąrašus, kur kokius žmones iškelti. Jokio supratimo apie tas gyvenvietes neturėjome. Mums buvo vis vien, kur įkurdins. Prašėmės, kad šiaulėniškius visus kartu apgyvendintų. Šitas mūsų pageidavimas buvo patenkintas. Netrukus pradėjo vežamuosius tai vienur, tai galia iššoka svorio metimo ledinukus iškėlinėti į krantą. Čia surinko visus labiau viduriuojančius ir greitosios pagalbos mašina nugabeno į užkrečiamųjų ligų ligoninę, tame tarpe ir mane.

Su savo šeima laikinai buvau išskirta. Išėjus iš ligoninės, apie liepos mėn. Stovykloje Prieš atvežant ištremtuosius, Ust-Lochčimas buvo koncentracijos stovykla. Be barakų kaliniams, čia buvo valgykla, kepykla, maisto ir smulkių prekių parduotuvė, kontora, pirtis, medicinos punktas, vaikų darželis, maisto sandėlis bei galia iššoka svorio metimo ledinukus neaiškios paskirties pastatų.

Galiausiai elektros stotelė. Ji veikė, kol turėjo degalų—apie 1 m. Aplink visus šiuos pastatus draikėsi susipynusios spygliuotos vielos, stypsojo mediniai sargybinių bokšteliai. Buvo ir pagalbinio ūkio užuomazga: kelios karvės, keli arkliai bei kiaulės. Už labai stačiais krantais gilios daubos stovėjo medinės, gana tvarkingos ir šiltos gyventi, dar beveik visai naujos trobos. Gyveno ten ir viena lietuvių tremtinių šeima—Jankauskai. Jankauskas vardo nebeatsimenu — buvęs dvarininkas, Jankauskienė-Gečaitė iš Aukštiškių k.

Iš trijų Ust-Lochčimo pusių augo didžiuliai miškai. Iš ketvirtos—Vičegda, o už jos vėl miškai. Daugumą lietuvių apgyvendino buvusiose stovyklos patalpose—barakuose. Jie buvo mediniai.

Vieni koridorinio tipo, kiti ne. Vieni padalyti į keletą kambarių, kiti—visas barakas viena patalpa. Kiekviename kambaryje buvo gana didelis neatidaromas langas. Dalį lietuvių sukraustė į neaiškios paskirties pastatus lyg daržineskurių laukujės sienos buvo tik viena lenta. Tarp tų lentų buvo plyšiai. Tik vėlyvą rudenį tie žmonės buvo iškeldinti į barakus. Kai atvykau į Ust-Lochčimą, mano šeima jau buvo įsikūrusi viename 9 kvadr.

Prieš žiemos pradžią kiekviename kambarėlyje pastatė po plytą viryklą. Pastatė viryklą ir mums. Tos plytos paskirtis buvo trejopa: arbatos svorio papildas virti valgį, 2 apšildyti patalpą, nes nei mūsų, nei kituose barakuose jokių kitų apšildymo įrengimų nebuvo.

Tos plytos menkai teprišildydavo. Žiemą ant grindų užšaldavo vanduo, o sienos būdavo padengtos šerkšno. Priedo, prie visų patogumų, barakų sienose knibždėte knibždėjo blakių. Pradžioje kiekvienas kambarėlis turėjo bent blankią elektros lemputę. Kai elektros stotelei pritrūko degalų, apsišviesdavome rūkstančia žibaline spingule.

Kai pasibaigdavo žibalas, ateidavo balanų gadynė. Kai kada pasisekdavo gauti tamsaus degančio skysčio iš buvusios elektros stotelės.

Uploaded by

Tada vėl spingulėmis apsišviesdavome. Tačiau ne kartą liepsnojančios malkos plytoje būdavo vienintelis apšvietimas. Higienos sąlygos Lauko išviečių buvo keletas. Buvo ir primityvi pirtis, tačiau mes mažai galėjome ja naudotis. Viena, kad ji buvo kūrenama tik vieną kartą savaitėje pradžiojeo vėliau dar rečiau. Antra, į ją galėdavome nueiti tik po darbo, kai būdavome labai nuvargę ir alkani.

Kol grįžę iš darbo subėgiodavome į valgyklą, kol pavalgydavome, kol paruošdavome malkas susikapodavome rytdienai, buvo per vėlu maudytis.

Krisdavome miegoti. Muilo gaudavome po gabalą mėnesiui, kartais net tualetinio pradžioje. Vėliau visai nebegaudavome arba, kad ir duodavo, tai žvirblio galvos didumo gabaliuką ištisam mėnesiui arba dar ilgesniam laikui. Kai mus visus užpuolė utėlės, įtaisė vad. Gal ji ir būtų padėjusi su mūsų nelemtais įnamiais kovoti, jei būtų buvusi šildoma, kaip pridera. Dažniausiai, utėlių laimei, ji būdavo tik drungna. Iš medpunkto retkarčiais gaudavome tokio rudo skysto muilo galvai plauti.

Bet tiktai retkarčiais. Vanduo buvo semiamas iš Vičegdos. Vėliau patys kibirais parsitempdavome. Kuru taip pat patys turėdavome apsirūpinti atsinešti iš miško.

Darbas Pagrindinis mūsų darbas Ust-Lochčime buvo sielių paruošimas rišimui ir pačių sielių rišimas. Iš Lochčimo upės plaukdavo rąstai į tinklo vartus ir slinkdavo pagrindine vandens gatve. Iš jos rąstai pagal rūšį būdavo išvarinėjami į šalutines vandens gatveles, kurių gale būdavo surišami į sielius.

Pradžioje sielius rišdavo tik vyrai. Vėliau moterys, tame tarpe ir lietuvės. Man ir daugumai moterų tekdavo vasarą praleisti ant tiltelio su bagru rankose bagras—kartis galia iššoka svorio metimo ledinukus kabliu. Kiekviena iš mūsų gaudydavome kurią nors vieną rąstų rūšį ir stumdavome pagautą rąstą į vieną kurią šalutinę vandens gatvelę.

Darbas turėjo didelį pliusą— mūsų neėdė uodai ir juodosios muselės, kurių visą vasarą buvo milijonai. Kartais rąstai, išėję iš Lochčimo upės, išsklisdavo po Vičegdą. Tada reikėdavo juos nukreipti galia iššoka svorio metimo ledinukus tinklo vartus. Tam tikra išsisklaidžiusių rąstų dalis būdavo apsupama lynais. Mes turėdavome traukti tuos lynus rankomis įsibridę į vandenį, dažnai net iki pusės, kol rąstai pradėdavo plaukti į tinklą.

Gerai, jei tai būdavo vasara. Neretai tekdavo lįsti į upę jau plonam ledeliui Vičegdos pakraščiuose treškant. Už bridimą į vandenį su ledais mums žadėdavo g degtinės už deginę daug ko būdavo galima gauti.

Tačiau tik žadėjo. Neatsimenu, kad kas nors iš mūsų būtų tos degtinės gavęs. Kai Mesti svorį tingėdamas nusekdavo, o tai būdavo vėlyvą vasarą ir iki užšąlant, ant upės krantų atsirasdavo gana daug rąstų. Tuos rąstus reikėdavo suritinti į vandenį, kad upės srovė juos pagautų. Vėl reikėdavo braidyti po vandenį, labai dažnai su ledais.

galia iššoka svorio metimo ledinukus kj suvartojimas numesti svorio

Tam darbui niekas specialių rūbų ar apavo nedavė. Savo neturėjome, todėl ir išbūdavome šlapiomis kojomis visą dieną. Užeidavo panagės ir vėl praeidavo, ir taip kasdien iki suritindavome į upę visus rąstus. Miškuose Žiemos metu dirbdavome miške. Pirmąją žiemą — m. Mes, moterys, turėdavome nuleisti medį, nukapoti šakas, supjaustyti rąstus tam tikro ilgio strypais, sukrauti šakas ir supjautus rąstus į krūvas. Antrąją žiemą — m. Pavasariop tuos berželius atveždavo į Ust-Lochčimą.

Jis pakyla nuo krės- galia iššoka svorio metimo ledinukus - tipiškas eksprofesorius, nuo tvido švarko iki švelnios baltos barzdos ir suvarstomų odinių batų - išsitraukęs iš kišenės nosinai- tę prispaudžia prie akių.

XN1IA Man galvoje sukasi viena mintis, kad čia viskas klaikiai neku- klu. Suknelė, raudonos užuolaidos, Liudviko XV krėslai. Tik ką man pasakyti? Liusė - daili mergaitė, tikra tiesa, bet atkreipiau dėmesį, kad jiišsiskiria įdomiu ir neįprastu stiliumi - kontrastingai marginti audiniai, ryškios spalvos, blizgūs žvyneliai ant visko. Šiandien į nuotakų suknelių parduotuvę atvyko užsivožusi milžinišką pla- čiakraštę šiaudinę skrybėlę ir įsispyrusi klumpes mediniais padais.

Sakyčiau, mažumėlę persistengta, jei jums įdomi mano nuomonė, bet mergina garsiai parciškė apic save.

galia iššoka svorio metimo ledinukus svorio netekimo arbata oprah winfrey

O štai vilkėdama šiąsuknelęatrodovisiškai neįsidėmėtina. Eilinė, klasikinė nuotaka. Liusės veide virpteli baugšti šypsena. Ronda tuoj pat dingsta pagalbinėse paralpose ir grįžta neši- na nuometu, jį pritvirtina Liusci ant galvos, ir plastikinių rožių puokšte, šią įduoda palaikyti rankose.

Tokia prekybininkų stra- tegija, ir nė pati nepajuntu, kaip imu rūsčiai varstyti ją akimis. Aišku, prekyba nėra blogas dalykas, juk visiems reikia užsidirbti gyvenimui. Vis dėlto tokios gudrybės man atrodo nederamos, at- siduoda prievarta. Kokia būtų kaina? Matyt, nuotakų apdarų parduotuvėsc nepaprastai sudėtinga įvardyti kainą.