Lieknas klubas. Sveikas ir lieknas kūnas | rasuredija.lt
Priežastys buvo dvi: 14 metų turėjau rimtą gastroenterologinę operaciją, po kurios laikiausi gydytojų sureguliuotos dietos, o būdama 15 metų įsimylėjau. Vėliau ši pusė prisidėjo prie emocinio valgymo formavimosi, kai ir mokykloje patirdavau labai daug psichologinio spaudimo, iš manęs tyčiodavosi, ir ne tik dėl mano svorio — aš labai gerai mokiausi. Mano situacija buvo šiek tiek kitokia.
Mokyloje — patyčios dėl svorio, namie — jokio užnugario, kuriam galėtum išsipasakoti. Nuo akivaizdaus antsvorio iki pavojingo liesumo — pirmyn atgal lyg per amerikietiškus kalnelius.
Ievos kelionė lieknumo link prasidėjo vos 9-erių: galvojau, kad laimingas žmogus yra lieknas
Apie tai pasakoja I. Man buvo 9-eri, kai man į galvą šovė mintis, jog štai viskas — linksmas, nerūpestingas vaikystės etapas baigėsi, man jau reikia susirūpinti savo kūnu, mesti kažkokiais būdais svorį.
Galėjau klausti savo mamos, bet mes tuo klausimu nelabai lieknas klubas. Ji mane patikino, kad su manimi tvarka.
- Kokia arbata praras svorį
- Arbata leidžianti numesti svorį
- Ar didėjanti medžiagų apykaita degina riebalus
- Produkto aprašymas Sveiki,draugas.
- Когда распался последний силиконовый чип, громадная раскаленная лава вырвалась наружу, пробив верхнюю крышку и выбросив на двадцать метров вверх тучу керамических осколков, и в то же мгновение насыщенный кислородом воздух шифровалки втянуло в образовавшийся вакуум.
Tėčio paklausti nelabai galėjau, augau problematiškoje šeimoje, kurioje buvo psichologinis, fizinis smurtas. Aš žiūriu į save ir galvoju: aš irgi lieknas klubas tokia būti.
Tiesą pasakius, visą laiką buvau normalaus sudėjimo vaikas, bet būnant 9 metų mano gyvenime keitėsi tam tikri dalykai: pradėjau žaisti krepšinį, įsimylėjau sportą. Gal kažkokie hormoniniai dalykai, atsirado kiti momentai, kad mano kūnas ėmė keistis. Priaugau svorio ir nieko naujo nepasakysiu: mokykloje iš klasės draugų sulaukiau patyčių — stora.
Man kilo tokia mintis: jeigu iš manęs tyčiojasi, reikia tas patyčias neutralizuoti. O geriausiai jas neutralizuoti — pakovoti su savimi, su svoriu, jį numesti. Skaitydavau bulvariniuose žurnaluose apie madingąsias dietas, bet tos dietos buvo keistos, o mano suvokimas — kažkuo pasinaudosiu ir man per savaitę viskas nukris.
Mano situacija buvo šiek tiek kitokia. Žinoma, galėjau klausti savo mamos, bet mes tuo klausimu nelabai bendravome. Vėliau ši pusė prisidėjo prie emocinio valgymo formavimosi, kai ir mokykloje patirdavau labai daug psichologinio spaudimo, iš manęs tyčiodavosi, ir ne tik dėl mano svorio — aš labai gerai mokiausi.
Tai buvo kompleksas — gerai besimokanti storulė, kaip iš jos nepasityčiosi.
Bet ir namuose neturėjau užuovėjos, ramaus uosto, kuriame galėčiau išsipasakoti apie savo problemas, nes ten irgi turėdavau kovoti. Buvau nuolatinėje karinėje parengtyje ir kaip stojau į tą frontą Frontą, kuriame labiausiai kovojau su savimi — mano galva kovojo su mano kūnu.
Lieknas klubas jums dar keldavo diskomfortą? Vadinamoji geltonoji lieknas klubas, kuri nuolat pristatydavo nuotraukas iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio renginių.
Juose moterys lieknomis vapsvos talijomis, nuostabiomis šypsenomis, lygia oda, greta — partneriai, kurie irgi spinduliuoja meilę. Viskas tobula, nuostabu. Bet man viskas siejosi su lieknumu, kad lieknas žmogus yra laimingas.
Tik pažiūrėkime, kas aplinkui: lėlės — lieknos, besišypsančios, gražuolės žurnalų puslapiuose, televizijoje — lieknos, besišypsančios Tokios mergaitės kaip aš, kurių tikrai yra nemažai, visos save su tuo lygindavome. Tik vienos imdavosi lieknas klubas priemonių, kitos — galbūt mažiau arba turėdavo dr bergas kaip numesti nugaros riebalus šeimoje, kuris sugrąžindavo į racionalų kelią.
Dar nebuvau įsivaizduojamai tobulų proporcijų, mano galvoje gimė mintis: reikia dar numesti svorio, nes kai būsiu liekna, būsiu mylima.
Mokyloje — patyčios dėl svorio, namie — jokio užnugario, kuriam galėtum išsipasakoti. Nuo akivaizdaus antsvorio iki pavojingo liesumo — pirmyn atgal lyg per amerikietiškus kalnelius. Apie tai pasakoja I. Man buvo 9-eri, kai man į galvą šovė mintis, jog štai viskas — linksmas, nerūpestingas vaikystės etapas baigėsi, man jau reikia susirūpinti savo kūnu, mesti kažkokiais būdais svorį.
Su tokiu šūkiu ir pradėjau eiti toliau per gyvenimą. Tada pradėjau dar labiau save alinti.
Ko ėmėtės? Įtraukiau daugiau daržovių, nors tikrai nebuvau vaikas, kuris nevalgydavo daržovių ar nepažinodavo vaisių.
Paskui sugalvojau, kad gal reikia valgyti sumuštinius vietoje kažkokių patiekalų, kuriuos gamindavo mama. Bet juose buvo duonos. Kažkur perskaičiau, kad duona — priešų priešas.
Nežinau, bet negalima. Ėmiausi nelabai pasvertų metodų, greta to buvo mamos, močiutės gamintas maistas — man liepdavo valgyti, augau šeimoje, kurioje nebuvo liberalių sąlygų pasirinkti.
Kai mane stebėdavo, aš tai valgydavau, kai nestebėdavo, užsiimdavau eksperimentais. Priežastys buvo dvi: 14 metų turėjau rimtą gastroenterologinę operaciją, po kurios laikiausi gydytojų sureguliuotos dietos, o būdama 15 metų lieknas klubas. Greta sporto atsirado sportininkas. Lieknas žmogus — vertas meilės žmogus.
Jau man šiek tiek daugiau metų, informacijos taip pat daugiau, jau naudojuosi lieknas klubas internetu Prasidėjo rimti važinėjimai amerikietiškais kalneliais. Visas pokalbis — rugsėjo 11 d. Parengė Indrė Motuzienė.