Ekologiškas plonas falso. Trumpos naujienos

Į vidų pas ligonį buvo įleisti medikai. O kur dar žalios žuvies prieskoniavimas, sūdymas: keptos ar rūkytos žuvies marinavimas, konservavimas aliejuje?..

Jos metu parduotuvėse budintys ekologiškas plonas falso siūlė paaukoti maisto nepasiturintiems. Biržuose akcijoje dalyvavo penkios organizacijos. Kaip informavo maisto banko komunikacijos vadovė Miglė Petronytė, Biržuose paaukota maisto produktai. Jų vertė eurai. Vidutinė vieno aukojimo vertė siekė 2,09 euro. Akcijoje dalyvavo 47 savanoriai. Kyla ir susirgimų viršutinių ūminių kvėpavimo takų infekcijomis kreivė. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Biržų skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Karolinos Tūbelienės, praėjusią savaitę užfiksuota 63,61 atvejis 10 gyventojų.

Užpraeitą savaitę buvo užfiksuota mažiau — 49,35 atvejai. Nuo praeitos savaitės higienistai fiksuoja gripo sezono pradžią. Biržų rajone, laimė, kol kas nė vieno patvirtinto gripo atvejo neužfiksuota. Pradėti Biržų miesto Skratiškių g. Remonto darbų metu ne visada bus įmanoma privažiuoti prie šioje gatvėje esančių daugiabučių, tad prašoma gyventojų kantrybės ir supratingumo.

Jei oro sąlygos leis, darbus planuojama užbaigti lapkričio antroje pusėje. Biržų policijos komisariate apsilankė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius ir Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė. Jie Policijos dienos proga už bendradarbiavimą ir pagalbą užkardant aplinkosaugos pažeidimus policijos pareigūnams — vyresniesiems tyrėjams Laurai Brizgytei, Andriui Maskoliūnui ir Robertui Kiburiui — perdavė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Raimondo Sakalausko padėkas.

Spalio 8—9 d. Planuojama, kad joje dalyvaus ir paramą maistu savo ekologiškas plonas falso žmonėms rinks skirtingos organizacijos, akcija vyks 71 Lietuvos mieste ir miestelyje. Sutarties pasirašymas užtruko, nes konkursas projektui rengti įvyko tik iš antro karto. Nuo spalio 1 d.

Parašyti atsiliepimą

Aplinkosaugos pareigūnai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius. Nustatyti pažeidimai, skirti 65 privalomieji nurodymai. Dažniausi pažeidimai — aplinkos užteršimas, atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.

Rugsėjo 30 d. Šiuo apdovanojimu pagerbiami geriausi Panevėžio ir Utenos apskričių teritorijose veikiančių viešųjų ir mokyklų bibliotekų specialistai. Teikdama Indros kandidatūrą Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė akcentavo Indros nuoseklų ir kruopštų darbą dėl Mekų centro įkūrimo, kurio įsteigimui m. Pirmąją spalio dieną Biržų rajone nustatyta 16, antrąją — 6, o trečiąją — 7 nauji atvejai.

Vakar dienos duomenimis, Biržų rajone infekcine liga sirgo gyventojai. Ligos protrūkių židinių skaičius — Biržų rajono savivaldybės Riebalų deginimas kuleuven situacijų operacijų ESO centras prašo gyventojų kaip įmanoma daugiau naudotis nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Savivaldybė ekologiškas plonas falso užrakinta, tačiau darbas organizuojamas taip, jog kuo didesnė dalis specialistų dirbtų nuotoliniu būdu.

Taip stengiamasi mažinti tiesioginių kontaktų tarp darbuotojų ir gyventojų skaičių. Ekologiškas plonas falso rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje m.

Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus. Per rugsėjį įregistruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris — 96 metų. Per mėnesį susituokė 4 poros. Iš jų 2 santuokos įtrauktos į apskaitą sudarytos bažnyčioje. Nutrauktos 6 santuokos. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu spalio 4 d.

Vakar dienos skelbtais duomenimis, koronaviruso sukelta liga rajone sirgo žmonės. Rajone yra 12 ligos protrūkio židinių, tarp jų nebėra Onos Milienos globos namų.

Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentaisaugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Infekciniai susirgimai nustatyti ugdymo ir valstybės įstaigose bei gamybos įmonėse. Priėmus šį tarybos sprendimo projektą, muziejus papildomai gaus pajamų už išleisto leidinio pardavimą; bus reprezentuojamas Biržų kraštas. Muziejus m. Rugsėjo 27 dieną buvo nustatyta 14 naujų užkrato atvejų, o rugsėjo 28 dieną — Vakar dienos duomenimis, Biržų rajone koronaviruso sukelta liga sirgo žmonės.

Ligos protrūkiai be O. Milienės globos namų — 11 įstaigų. Kelerius pastaruosius metus žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, kaip ir mažėja šiais sandoriais ekologiškas plonas falso žemės plotas. Nepaisant to, pirkėjai kiekvienais metais už šiuos sklypus yra linkę mokėti vis daugiau ir tai liudija apie išliekančią tokių sklypų paklausą, pažymi įregistruotus nekilnojamojo turto sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Per aštuonis šių metų mėnesius visoje šalyje jau įregistruota apie 16,5 tūkst.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų augimas — Registrų centro skaičiavimais, pastarųjų 5 metų augimo vidurkis siekia 12,5 procento. Tuo metu kainų mažėjimas pastebimas Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose.

Pastarosiomis savaitėmis Biržų rajone sumedžiojama vis daugiau šernų. Gera žinia ta, kad jokių užkrato židinių — nei afrikinio kiaulių maro, nei trichineliozės — nenustatyta. Biržų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos vadovės Rasos Stanevičienės žiniomis, per rugsėjį į laboratoriją Vilniuje išsiųsti ekologiškas plonas falso sumedžiotų šernų mėginiai. Po paskutinio savaitgalio medžiotojai tyrimams pristatė net devynių sumedžiotų šernų mėginius.

Pirmadieniais — ketvirtadieniais dirbs nio 8 val. Penktadieniais — nuo 8 val. Iki Šeštadieniai ir sekmadieniai — poilsio dienos. Pirmadienį Biržų rajono savivaldybės komisija laukinių gyvūnų padarytai žalai įvertinti lankėsi Kirdonių žemės ūkio bendrovės laukuose. Laukas yra tarp Gulbinų ir Daumėnų kaimų.

Tai yra Kirdonių medžiotojų būrelio plotai. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius sakė, kad komisija įvertins nuostolius. Tačiau ekologiškas plonas falso, kad medžiotojai su bendrove susitars dėl žalos atlyginimo.

Rugsėjo 26 d. Renginyje dalyvavo 14 mokinių. Ekologiškas plonas falso pristatė save, planuojamą veiklą, atsakinėjo į klausimus. Užsiregistravusios mokyklų mokinių komandos balsavo slaptu balsavimu. Mindaugas Domarkas mokinių savivaldos pirmininku išrinktas vienbalsiai. Ketvirtadienio ryte gelbėtojų pagalbos prireikė Biržuose, Vytauto gatvėje. Buvo pranešta, kad daugiabučio namo ketvirtajame aukšte balkone yra moteris. Užsitrenkė balkonas ir ji negali patekti į vidų. Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad buto durys neužrakintos.

Patekus į butą buvo atidarytos balkono durys, išlaisvinta buto gyventoja. Sezoną užbaigę organizatoriai jau planuoja kitų metų maršrutą ir praneša naujieną — šį kartą prie projekto judėjimo krypties gali prisidėti ir patys žiūrovai.

Projektas ateinančią vasarą planuoja aplankyti apie 40 vietovių ir kviečia miestų atstovus iki lapkričio 30 d. Atrinktos gyvenvietės bus įtrauktos į jau pradėtą dėlioti m. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad nuo m. Senieji pagalbos tarnybų telefono numeriai 01, 02, 03, ir viešuosiuose ryšio tinkluose nuo š. Paskambinus šiais numeriais iki m.

Rugsėjo 14 d. Tarybos nariai diskutavo apie poreikį ir galimybes Biržų rajone teikti naujagimio krepšelį kiekvienam gimusiam kūdikiui. Nutarta pasidomėti kitų rajonų gerosiomis praktikomis ir kito posėdžio metu aptarti informaciją. Kitas šeimos tarybos posėdis numatytas spalio 12 d. Per savaitgalį užsikrėtusiųjų ir sirgusių skaičius išaugo. Rugsėjo 17 dieną nustatyta 14, o rugsėjo 19 — 6 nauji atvejai. Iš viso rajone serga žmonės. Paskiepytųjų procentas — 68,6.

Itin daug Biržų rajone yra pasiskiepijusių 35 — 44 metų amžiaus žmonių. Jie sudaro 99,4 šios grupės gyventojų. Tarp testuojamų darboviečių — Kaštonų mokyklos administracija. Nustatyta sergančių. Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams savaitgalį teko padėti medikams. Sekmadienio popietę ugniagesiams buvo pranešta, kad Vytauto gatvėje esančiame bute žmogui sutrikusi sveikata.

Durų atidaryti jis negali. Atvykę ugniagesiai ištraukiamomis kopėčiomis užlipo į butą per balkoną ir atrakino buto duris.

Į vidų pas ligonį buvo įleisti medikai. Šeštadienio ankstų rytą ugniagesiai buvo kviečiami, kad Vilniaus gatvėje padėtų į greitosios medicinos pagalbos automobilį išnešti sunkiasvorį ligonį. Biržų savivaldybė informuoja, kad pasikeitė Biržų miesto seniūnijos adresas.

Seniūnija persikraustė į kitas patalpas - Rotušės g. Dėl techninių kliūčių laikinai neveikia fiksuoto ryšio telefonai.

• Танкадо задыхался, явно стараясь что-то сказать добрым людям, склонившимся над .
• В его ушах звучали слова Стратмора: Не звони, пока не добудешь кольцо.
• Budeprion sr svorio metimas

Todėl prašoma skambinti mobiliais iais numeriais. Rajono gyventojai, važinėjantys keliu iš Biržų Papilio link, atkreipė dėmesį į laukuose stoviniuojančius paukščius. Dešimtimis skaičiuojami paukščiai, anot mačiusiųjų, atrodo tarsi žvakės. Žmones domino, kokie čia gali būti paukščiai.

Jų nuomone, tai tikrai negali būti gandrai, nes jie jau išskrido į šiltuosius kraštus. Tai baltieji garniai. Šie paukščiai išskrenda kiek vėliau už gandrus. Prieš išskrendant jis susirenka į vieną vietą po kelias dešimtis. Tai, kad jie būriuojasi, rodo, kad artėja tikrasis atšalimas.

Ее всегда поражало, что даже в преддверии катастрофы Стратмор умел сохранять выдержку и спокойствие. Она была убеждена, что именно это качество определило всю его карьеру и вознесло на высшие этажи власти.

Rugsėjo 15 — 16 dienomis Biržų rajone patvirtintas 16 naujų susirgimo atvejų. Dar 4 nustatyti greitaisiais testais, kurių rezultatas dar buvo tikrinimas PGR metodu. Pastarieji atvejai — iš Onos Milienės globos namų, kuriuose jau sirgo didžioji dalis gyventojų.

Įstaigoje padedant savivaldybei reguliuojamas gyventojų srautų atskyrimas. Protrūkiai fiksuojami įmonėse ir mokyklose. Kaštonų mokykloje izoliuota viena pradinukų klasė.

Pasak miesto mokyklų pedagogų, negaluojančių ir pamokų nelankančių vaikų yra daug, tačiau kai kurie tėvai vengia atlikti testus ir galimai stengiasi slėpti užkrato šeimoje galimybę.

Vakar Biržų rajone buvo 93 sergantieji, pasiskiepijusių procentas — 68,5. Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo 25 metų veiklos proga įteikti Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštai šio fondo steigėjams Algirdui Pranui Garbauskui ir Angėlei Jurevičienei už svarų indėlį puoselėjant Vabalninko krašto kultūrą, rūpinimąsi istorinės atminties išsaugojimu, Vabalninko kraštui nusipelniusių žmonių atminimo įamžinimą bei kūrybinę veiklą.

Pastarosiomis dienomis Biržų ekologiškas plonas falso atliekami trys tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Visais atvejais ne vieną dieną tenka laukti ekspertų atsakymo, dėl kokios priežasties šie žmonės mirė. Mat tyrimai mirties priežasčiai nustatyti atliekami nebe Panevėžyje, o Vilniuje. Taip nutiko todėl, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriuje atliekamas remontas.

Todėl mirusieji iš viso krašto vežami ekspertizei į sostinę.

Relacionados con la

Biržų policijos vadovas Deividas Valtaris pripažino, kad ikiteisminiai tyrimai dėl šios aplinkybės užtrunka kiek ilgiau. Bet, pasak jo, prie bet kurios situacijos tenka prisitaikyti. Savivaldybės mero Vyto Jarecko potvarkiu sudaryta darbo grupė situacijai, pateiktai viešoje erdvėje, išnagrinėti. Darbo grupei pavesta pagal kompetenciją išanalizuoti informaciją, susijusią su mokytojos mirtimi, ir iki rugsėjo 20 d. Biržų rajono savivaldybė įgyvendina projektą, kurio darbai buvo pradėti m.

Rekonstrujama Krantinės gatvė, kurios dalis yra Biržų mieste, kita dalis Biržų kaime. Per rugsėjo mėnesį darbai bus baigti. Objekto kaina — ,85 Eur. Krantinės gatvės asfaltavimas — verslo aplinkos gerinimo projekto dalis. Gatvė veda prie sklypo Plento g. Gražulis, D. Tada visi puolė ragauti, mėgstantieji sūriai — pasisūdė, bet man užteko pačios žuvies sūrumo. Visi negailėjo lydekaitei pagiriamųjų žodžių, o prityrę žvejai net netikėjo, kad lydekiena gali būti tokia skaniai kvapni, sultinga ir stangri, visi buvo įsitikinę, kad lydeka yra sausa, sprangi ir labai ašakota.

O dabar patys pabandykite panašiai išsikepti paprastus ešerius, — net nepatikėsite, kad taip keptų ešerių skonis ir aromatas niekuo nesiskiria nuo tikrų tikriausio krabo. Gastronomai ir gurmanai, lėkite čia ir klausykite išsižioję, nes be jau minėtų valgių ir be jokios abejonės ypač gerai įvertinsite kitus kuršių kopininkų žuvies patiekalus: lydytame svieste skrudintas strimeles su bulvių koše, keptą plekšnę su rūkytos šoninės spirgučiais, su svogūnais marinuotas stintas, su kadagio ekologiškas plonas falso marinuotas nėges, užšaldytą žalią prieskoniuotą menkę, džiovintos menkės su šviežiomis bulvytėmis troškinį, sterko suktinukus su mažulyčių kazlėkiukų padažu, lydytame svieste keptus ešerius su obuolių koše, orkaitėje keptą karpį, įdaryta juoda rugine duona, rūkyta kiaulienos šonine ir svogūnais, — neįmanoma išvardinti visų žuvų, kurias savo mityboje vartojo kuršiai, o jau kiek visokiausių gėrybių iš šių žuvų mokėjo pasigaminti, tai reikėtų net atskiros interneto svetainės arba storiausios knygos Tas šiupinys labai patikdavo ir atvykėliams, o Hermano Blodės virėjas įtraukė jį ir į viešbučio restorano valgiaraštį, tiesa, jį kiek patobulinęs, nes prašmatnumo dėlei vietoje žuvies sultinio pildavo svorio metimo patarimai kaip numesti pilvo riebalus sausą vyną, o atsiradus pomidorams, dar ir jų įdėdavo, nepamiršdavo ant troškinio uždėti ir citrinos griežinėlį.

Kuršiai šią žuvį vadina jūras ekologiškas plonas falso Pats egzotiškiausias kuršių žuvies patiekalas yra keptas manų koše įdarytas jūros velnias, — lietuviai žvejai, po karo suvaryti ir apgyvendinti palei marias ir prie jūros, pradėję gaudyti žuvis jūroje, šios žuvies bijo, mityboje nevartojo ir nevartoja, net ir tikrojo jos pavadinimo iki šiol nežino.

Tuo tarpu kuršiams jūros velnias buvo sakralinis apeiginis valgis, nes, prasidėjus žvejybai jūroje, šią žuvį kuršiai dažnai pagaudavo ir tinklais, ir ūdėmis.

Pagautos žuvies jokiu būdu neišmesdavo, kaip tai daro lietuviai, o tik išskrosdavo pamėginkite tai padaryti ir suprasite, kad tai yra ypatingai sunkus darbasįdarydavo manų koše ir kepdavo orkaitėje ant kadagio lentos ant šios lentos kitų žuvų kepti negalėdavo.

Šis patiekalas atrodydavo išties fantastiškai ir netgi bauginančiai su visais savo dygliais ir velniška išvaizda.

Šeimos galva prieš pradedant valgyti šias žuvis, pasakydavo trumpą kalbą, prašydamas jūros dievų nepykti, nekelti vėjų, netrukdyti geros žvejybos, o žuvų duoti tiek pat daug, kiek Dievas davė manos iš dangaus, tiek daug, kiek manų yra šiame jūros sarge — šiame jūros velnyje. Ekologiškas plonas falso jūros velnio dalis, — galvą ir odą su visais dygliais, kaulus neišmesdavo, o sudegindavo krosnyje, taip atiduodami auką jūrų dievams. Beje, šiandien žiniasklaidoje, kai kurių restoranų valgiaraščiuose randame parašyta, kad gaminami patiekalai iš įvežtinės į Lietuvą šaldytos žuvies — jūros velnio monkfish.

Ši importuota šaldyta monkfish lietuviškai turėtų būti vadinama beždžionžuve kažin ar tada kas nors užsimanytų ją valgyti? Nežinau, kas čia bus apsirikę: importuotojai ar kalbininkai, bet Baltijos jūroje prie Lietuvos, Latvijos, Karaliaučiaus srities sugaunamas kuršių vadintas ir tebevadinamas jūros velnias yra toks, kokį matote nuotraukoje.

Kai kurie kalbininkai mėgina šią žuvį vadinti kūjagalviu lottus gobio. Kuršiai kūjagalvius, kurie gyvena tik gėluose vandenyse: upėse, ežeruose vadino ir tebevadina plerne, punce, skvauke.

You’re Temporarily Blocked

Kuršiai jūroje dažnai pagaudavo krabų, į tinklus pakliūdavo moliuskų, — šias gėrybes taip pat mokėjo vartoti. Kol Kuršių marios dar būdavo neužterštos, pakrantėse būdavo daug vėžių ir ypatingai daug grundulių gružliai, grumzdinai, kilbukai kurie būdavo gero vyro delno ilgio ir riebūs kaip paršeliai, — šias žuvis gaudydavo moterys ir vaikai, — marių pakrantėse smulkaus tinklo sietais prisemdavo kibirus. Svieste skrudinti grunduliai gobio gobiobūdavo didžiausiais delikatesas, nemažai šių žuvelių parūkytai privytindavo visai žiemai, preiliškiai jas sūdydavosi, kaip bretlingius.

Beje, daržus tręšdavo ir jūržolėmis, ir tais pačiais grunduliais, o kas augindavo kiaulikę, pritrūkus geresnio pašaro, lovin priversdavo grundulių, nors žinojo, kad nuo žuvies kiaulienos mėsos skonis ir kvapas tapdavo jau nebe toks skanus. Kuršiai ekologiškas plonas falso, gyvenę visame Baltijos pajūryje nuo Klaipėdos net iki Rygos, žuvų ant lentų nekepdavo, tačiau geriausiai mokėjo gamintis jūros žuvies valgius, ypač strimelių.

Kuršių karštai rūkytas strimeles valgydavo ir neatsivalgydavo Rygos ir Karaliaučiaus, Talino ir Vilniaus gyventojai. Tas pats sakytina ir apie keptas marinuotas nėges, ko gero taip gardžiai nėges moka pagaminti tik kuršiai, kurie iš patirties žinojo kiek reikia kepti nėges valgymui ir marinavimui, — perkepta nėgė tampa karti ir nevalgoma.

Deja, tai buvo apgailėtina profanacija, kažkas girdėta, kažkas nusiklausyta, bet nesuprasta. Ant beržinių ripkų, tinkamų nebent vaikams ritiniui mušti, paskelbtų XIII amžiaus lėkštėmis?! Beje, kuršiai kopininkai niekada nekepė žuvies molyje. Visų pirma ne taip lengva to molio rasti Kuršių Nerijoje, o antra — kokiam biesui tas išsidirbinėjimas, jei žuvį puikiausiai ir skaniausiai galima išsikepti neišdarytą ir neskustą krosnyje, virš žarijų ant grotelių arba tiesiog ant blėstančių žarijų, kaip per amžių amžius darė kuršiai.

Kiekviename kuršio kieme nuo Klaipėdos iki Rygos būdavo rūkyklos, kuriose karštai ir šaltai rūkydavo žuvis, bei dar naudojo parūkytą vytinimą. Rūkydavo bretlingius, silkes, stintas ir strimeles, plekšnes, otus ir menkes. Žuvis pirkdavo pirkliai, aplinkiniai gyventojai, nemažai rūkytų silkių, stintų ir strimelių būdavo parduodama turguose, čia taip pat iš nendrių krepšių galėdavai prisisemti rieškutes parūkytai vytintų bretlingių. Visi šias žuvis valgė ir baisiomis ligomis nesirgo, nes anais laikais nebuvo sveikatingumo ir veterinarijos klerkų Bretlingis Sprattus sprattus balticus Beje, apie bretlingius: iš šių parūkytai vytintų žuvelių gaudavosi ypatingai skanios tirštosios dabar vadinamų — kreminėmis, pertrintomis žuvienės.

Alaus mėgėjai, jei kartą paragauja parūkytai vytintų bretlingių, iškart pripažįsta, kad tai yra geriausia užkanda. O parūkyti vytinti bretlingiai, užpilti verdančiu sėmenų aliejumi ir taip palaikyti pranoksta bet kokius konservuotus šprotus, nors ir šprotai taip pat yra gaminami pagal senovinį kuršių receptą.

Nereikėtų pamiršti ir ikrų. Lašišų, šlakių, sykų, lydekų ikrų būdavo ne tik kiekvieno kuršio namuose, Karaliaučiuje, Tilžėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Liepojoje, Ventspilyje ir Rygoje galėdavai gauti lašišų, šlakių, sykų, lydekų, ypatingai paruoštų stintų ir strimelių ikrų.

Gerą paklausą turėjo ir šviežios, ir ekologiškas plonas falso aliejuje su čiobreliai ir kadagio uogomis keptos menkės kepenys, strimelių pieniai, kuriuos ypatingai vertino žydai ir naudojo savo košerinio silkės foršmako gamybai.

Jei pradedame kalbą apie žuvienę, tai čia kuršiai kopininkai nepripažino jokio falšo, spekuliacijos ir išsidirbinėjimo. Jie žinojo tris žuvies sriubas: zivina žuvienėzivju vira žuvų viralaszivju zupa žuvų sriubabet apie tai, apie kitus žuvies valgius, ypač pyragus su žuvimi — kitame straipsnyje.

Kuršiškai rūkytas ungurys Botanikai tikina, kad ajeras nėra reliktinis Lietuvos augalas, — jį greičiausia į Lietuvą bus atvežę Lietuvos, Krymo arba Artimųjų Rytų pirkliai. Pirmą kartą apie ajerą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose randame Vilniaus Domininkonų vienuolyno inventorinėse knygose.

Ajero šakniastiebiai Lietuvos vienuolynuose buvo vartojami apetitui sužadinti, likerių ir trauktinių paskaninimui, bei konditerijos gaminių gardinimui. Kai kuriuose Lietuvos dvaruose archimagyrai [Lietuvos karalių, kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmų ir dvarų virtuvėse dirbdavo vien tik vyrai, kuriuos, norint atskirti nuo prastuomenės valgio gamintojų, vadindavo magyrais arba archimagyrais nuo graikiško žodžio mageiros — virėjas ] ajeru dar gardindavo ekologiškas plonas falso vandens paukščius — gulbes, laukius ir vandens višteles, šakniastiebių milteliais arba ajerų aliejumi aromatizuodavo kremus, pudingus, kitokius kepinius, dėdavo į kompotus.

Tarkuoto ajero būtinų būtiniausiai dėdavo į krienus, patiekiamus prie įdarytos žuvies — ekologiškas plonas falso, lydekos ar sterko, — štai kodėl garbūs užsienio svečiai negalėdavo atsivalgyti šitaip paruoštos žuvies, spėdavo ir negalėdavo atspėti to nepakartojamai gardaus ir gaivaus skonio Ajeras Lietuvoje labai greitai prigijo prie vandens telkinių ir dar sparčiau išplito.

Jau XVI amž. Ajerais gardindavo rūkomas gėlavandenes žuvis bei įkepamą į pyragą ar ragaišį žuvies įdarą arba visą patarimai numesti klubų riebalus. Kitos šeimininkės įsigudrindavo pasigaminti cukrintinius ar net subtilaus skonio uogienę iš vidinių, nepažaliavusių lapų. Mažosios Lietuvos floros tyrėjai H. Abromeitnurodo, kad ajeras jau 18 a. Iš tiesų, kuršių virtuvėje ajeras tampa vienu pagrindiniu prieskoniu, norint rūkomai žuviai, sugautai Kuršių mariose ir dažnai turinčiai dumblo kvapą, ekologiškas plonas falso panaikinti, suteikti žuviai pikantiškesnį, bet kartu švelnesnį, vandens šviežumu atsiduodantį aromatą.

Ajeru daugiausia gardinamas ungurys ir karpinės žuvys — karšiai, karpiai, karosai, lynai ir žiobriai. Ajeru gardintas karšto rūkymo karpis ikikarinėje Klaipėdoje buvo didžiausias delikatesas. Net ir šiandien seniesiems memelenderiams, prisiminus rūkytą su ajerais karpį, ne tik ašaros pradeda byrėti Štai, vienas archaiškiausių ir charakteringiausių ajero panaudojimo receptų: Ungurį švariu smėliu, pjuvenomis arba druska nuvalyti nuo gleivių ir nuplauti.

Apipjauti apie galvą odą ir gražiai ją nusmaukti, bet neišmesti, — išmesti tik vidurius ir išplauti kraują, bet atsargiai, kad nepažeisti plonos vidinės plėvelės. Šiuo mišiniu įtrinti ungurį iš vidaus ir išorės. Į susidariusią nuo išmestų vidurių ertmę įdėti ajero šaknies drožlių ir peletrūno šakelių. Užsmaukti atgal odą, gražiai aprišti stipriu špagatu ir pakabinti šaltoje vietoje dviem parom, kad ungurys sunoktų ir gerai įsigertų prieskonių kvapo ir tik po to visą parą šaltai rūkydavo juodalksnio malkomis, pagardindavo tiktai čiobrelio dūmeliu, nes joks save gerbiąs nei kopininkas, nei žemininkas žvejas tiek žemai nepultų, kad jo paruoštas ir išrūkytas ungurys, lyg kokie būro nupenėtos kiaulės vulgarūs lašiniai kadagiais atsiduotų.