Virėjo aj galutinės svorio metimo gairės

Girdėjau atvejų, kai gydytojai, pripažįstantys, kad vaisiai stiprina imuninę sistemą, juos draudžia valgyti kaip tik tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia. GCU, UK. Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga.

Strategiškumo aspektai ne taip suprasti, neturėjo jokios normalios informacijos ir supratimo apie Don E. Schultzo formulių raidą, strategiškumo pagrindimą ir visa kita. Armonienės disertaciją, pranešimus marketingo konferencijose. Rebelio, Hamelinko, kitų europiečių darbų reikšmę ir prasmę integruotos komunikacijos, tarpkultūrinės komunikacijos plotmėse.

Armonienė dalyvavo Rebelio, Hamelinko seminaruose m. Armonienės str. Armonienę konsultavo D. Gayeski iš JAV. Be to, plagiatorių str. Ten visiškas kratinys ir teorinės visumos iškraipymas, mat nenagrinėjo integruotos komunikacijos, nežino, kas yra integruota vadyba, nesuvokia marketingo esmės, kuri yra vadybos dalis, nieko nenutuokia apie komunikacijos teorijas.

Jų straipsnis — įrodymas, kad yra labai skurdaus mąstymo, kt. Literatūros sąraše: Nr. Armonienės cituojamais autoriais, tačiau jos gerai neišnagrinėjo visos teorinės bazės. Armonienė turėjo tokią galimybę — NordISnet programa Žodžiu, šlykštus plagiatas, toks bjaurus elgesys mokslo etikos požiūriu, kad klaiku. Iš esmės dar paskutinis taškas ir yra ta R. Ten tiesiog nuplagijuotas vienas jau anksčiau atliktas tyrimas, kur buvo padėtas taškas ir aiškiai padarytos galutinės išvados.

Taikomojo aspekto nėra jokio, apklausos su viduriniosios grandies vadybininkais pristatomos kaip su ekspertais, - žodžiu, vienos klaidos. Jų santrauka anglų k. Jų santrauka rusų k. Tai plagijavimo atvejis, ir tiek. Jų str. Armonienė perėjusi pradėjo kitą darbą ne mokslo institucijoje, tačiau darbas buvo susijęs su informacijos analize, vertinimu, patikimumu, įteisinimu.

Vargu, nes per daug tų sutapimų. Komunikacijos ir socialinių formų sąsajos: pakitimų vienalaikiškumo klausimas. Tiltai,nr. ISSN Integruotos komunikacijos teorinės prielaidos. Informacijos mokslai,nr. Integruota komunikacija: priešparadigminė stadija. Integruota komunikacija: dinamiškas modelis. Informacijos paslaugas teikiančių organizacijų perspektyva: dinamiškasis integruotos komunikacijos aspektas.

Integrated communication — a phenomenon in a nascent state. Integruota komunikacija — gimimo būsenos reiškinys. Informing Science. Junep. On-line Journalism: A Possibility to plan from Outside-in. A new era of communication theory and practice: navigation of intellectual capital.

Nauja komunikacijos teorijos ir praktikos era: intelektualaus kapitalo navigacija. Iš Informacijos visuomenė Šuolis į naują e-ekonomiką: konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius,p.

New possibilities offered by the information society: the perspective of governmental institution making maximum communication impact. Valdžios institucijos galimybės informacijos visuomenėje: maksimalaus komunikacijos poveikio perspektyva.

Iš Informacijos visuomenė konferencijos pranešimų medžiaga. Integrated communication and knowledge networks: mutual dependence and interaction. Integruotos komunikacijos bei pasikeitimo žiniomis sistemų sąveika: komunikacijos bei mokymo būklės tyrimas. Iš Ugdymas ir informacinės visuomenės kūrimas: konferencijos pranešimų medžiaga.

Marketing Communication: Time of Renewal of Formulas. Marketingo komunikacija: formulių atnaujinimo metas. Iš Marketingo teorija ir praktika konferencijos pranešimų medžiaga.

Vilnius, Integruoto požiūrio taikymo perspektyva. Teisės ir verslo plėtra ES erdvėje. Vilnius, m. NordISnet programa m. GCU, UK. Glasgow, May, Informacijos apie Europos Sąjungą politikos poreikis. Mokslo Lietuva.

Reklamos ir marketingo idėjos. Vaisiai ir uogos. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Armonienė A. Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programos. Sunkiai prognozuojama juodųjų serbentų rinka.

Mano ūkis. Sulčių rinka paklausos augimo sąlygomis. Atiduota spaudai. Reklamos vadyba: komunikacijos strategija ir planavimas. Dalyko studijų metodinė medžiaga. Vilniaus teisės ir verslo kolegija,15 p. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ar jų rengimas, vadovavimas: m. Europos Komisijos paskirta būti Nacionaline organizatore, akredituota Briuselio ir atsakinga už dialogą su Generaliniu Direktoratu X. ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, apgintas. Tema — LR, Latvijos, Estijos, Lenkijos galimybės ir pasirengimas atitikti narystės ES kriterijus: socialinių-politinių-ekonominių-teisinių-informacijos politikos efektyvumo aspektų palyginamoji analizė.

ES projektai Eurointegracijos tema Umea universitete, dalyvauta projekte, skirtame Švedijos ir Lietuvos narystei ES ir socialinių-politinių-ekonominių aspektų palyginamajai analizei. Paskirta vadovauti tarptautinei grupei, rengusiai projektą, apgintas. LR tapo projekto nare, A. Armonienei pasiūlius VU Komunikacijos fakulteto atstovus administruojančiais partneriais. Kita: m. Tikslinio finansavimo ir užsakomieji darbai: m.

ES taikomų žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Dar ir m.

Valstybinio mokslo fondo stipendija doktorantams. Autorinės teisės pažeidimas LR Konstitucijos 42 straipsniu nustatyta, kad "dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas". Mokslo kūrinių autorių teises saugo ir gina valstybė. Armonienės sutikimo pasinaudojo kopijuodamos, plagijuodamos, publikuodamos oficialiai paskalbtus ir oficialiai akademinėje bendruomenėje pristatytus A.

Armonienės metų mokslo darbus.

Aham - Mitybos Formule 80 10 10 2012 LT

Tai padaryta pateikiant A. Armonienės kūrinius dalimis, fragmentais, ištisai nuplagijuotomis pastraipomis pateikiant kaip savo mokslo darbą ar tyrimų bei analizės rezultatą. Įrodymai — palyginamosios analizės metodu atlikta ekspertizė, apibendrinta šio dokumento pabaigoje.

Mokslo darbų savininkei A. Armonienei padaryti turtiniai ir neturtiniai nuostoliai, kaip nurodyta LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14, 83, 84 straipsniuose. Citavimo tikslais A. Armonienės mokslo darbai integruotos marketingo komunikacijos ir integruotos komunikacijos temomis nebuvo etiškai naudojami nurodytajame m. Įvykdytas plagiatas — didesnės dalies ir pagrindinių nuostatų, analizės rezultatų skelbimas savo pavardėmis.

Pažeistas mokslo darbo rengimo reikalavimas — tik išanalizavus, kas ta pačia tema jau paskelbta pirmiausia savoje valstybėje, po to — užsienyje, galima apibendrinti jau atliktų tyrimų rezultatus ir rinktis kryptį saviems tyrimams. Plagiato faktas įrodomas palyginamosiose lentelėse, jos pateikiamos šioje ekspertizės išvadoje.

Nuplagijuotos yra ištisos A. Armonienės mokslo darbų pastraipos, tyrimų išvados, apibendrinimai, Vilniaus, Lenkijos, JAV ir Skandinavijos universitetuose vykusių mokslo diskusijų, seminarų, mokymų, konferencijų įžvalgos bei rekomendacijų analitiniai apibendrinimai, pateikti žodžiu ir raštu konsultuojant A. Pavyzdžiui, prof. Gayeski JAV konsultavo A. Armonienę dėl naujos teorinės visumos universalumo, pritarė A. Plagiatas yra laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Reta kuri studija, jei tokių išvis pasitaikė, tyrinėjo žmones, kurie gyvuoju maistu maitinosi ilgai ir sulaukė gerų rezultatų.

Jei ieškote svorio metimo programos, nepamirškite vaisių! Tipiška amerikiečių mityba skatina antsvorį - tai yra itin nepageidauj amas reiškinys. O vaisiai padeda susigrąžinti sveiką, arba normalų, kūno svorį nors kitiems tas svoris gali atrodyti nesveikai mažas. Apie sąryšį tarp vaisiais grįstos dietos ir kūno svorio mes šioje knygoje dar kalbėsime. Ar vaisiai neutralizuoja šalutinį vėžio gydymo procedūrų poveikį?

Medikai žino, kad žmonės, turintys nuslopintą imunitetą, toleruoja gydymą, kuris kitu atveju būtų visiškai neįmanomas. Siekdama šio tikslo, Vakarų medicina įsigudrino ligos iškamuotą ligonį atakuoti vaistais, slopinančiais imuninę sistemą. Sveika imuninė sistema veikia prieš gydytojų pastangas. Girdėjau atvejų, kai gydytojai, pripažįstantys, kad vaisiai stiprina imuninę sistemą, juos draudžia valgyti kaip tik tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia.

Nors tikroji išeitis būtų padėti ligoniams įgyti tokią stiprią sveikatą, kad jiems niekada netektų atsidurti nelemtoje situacijoje, kai tenka rinktis tarp savo gyvybingumo ir gyvybės. Tai tik dar vienas fragmentiško požiūrio į sveikatą pavyzdys. Kai me­ dicinos profesionalai užsideda akidangčius ir siekia vien sunaikinti ligą nesirūpindami bendra ligonių sveikata, jie priima keistus ir trumparegiškus sprendimus.

Deja, šiuo metu farmacijos pramonė turi daugiau galių valdyti viešąją nuomonę negu kada nors anksčiau žmonijos istorijoje.

Ar vaisiai rūgština vėžio ligonio organizmą? Vėžys dažnai siejamas su dideliu kūno rūgštingumu. Niekas nenustatė, ar rūgštingumas tikrai sukelia vėžį, ar tai tėra būklė, prisidedanti prie tikrosios vėžio priežasties priežasčių. Cheminė virškinimo analizė rodo, jog taip nėra. Ar maistas kūne sukels šarminę, ar rūgštinę reakcija, pirmiausia lemia mineralinis maisto turinys. Šarminių mineralų vyravimas maiste yra pagrindinis veiksnys, lemiantis organizmo šarmingumą. Kadangi beveik visuose vaisiuose, įskaitant rūgščius, vyrauja šarminiai mineralai, galima drąsiai teigti, kad vaisiai organizmo terpę daro šarmin- gesnę.

Šiuo, šarmingumo, atžvilgiu virėjo aj galutinės svorio metimo gairės poveikis gali būti stipresnis negu vaisių, tačiau vaisius vadinti keliančiais rūgštį nėra pagrindo.

• Antsvoris lieknėja
• Svorio ardymo arizonos institutas
• Aham - Mitybos Formule 80 10 10 LT | PDF
• ŪTĖ IR

Vėžio tyrinėtojai pademonstravo, kad kai ląstelės Petri lėkštelėje panar­ dinamos į tinkamą maistingųjų medžiagų terpę, o toksiški jų metabolizmo produktai yra efektyviai šalinami, rezultatas būna sveikos ląstelės. Iki šiol šių sveikų ląstelių nepavyko susargdinti vėžiu, kad ir kokiomis kancero­ geninėmis medžiagomis jos būna trumpai veikiamos.

Kita vertus, negalime tikėtis, jog vartodami organizmo rūgštingumą didinantį maistą, pavyzdžiui, termiškai apdorotus baltymus, kaitintą aliejų ar bulvių traškučius, išvengsime vėžio vien dėl to, kad taip pat valgome daug vaisių ir žalumynų. Taip jau sumanyta, kad net jei mes gyvename ir maitinamės labai tinkamai, mūsų ląstelės dėl normalios kasdienės veiklos ir stresų yra linkusios rūgštėti.

Dėl beribio Gamtos iš­ mintingumo valgydami šarminių savybių turinčius vaisius ir daržoves mes tas rūgštis neutralizuojame. Jei didžioji dauguma mūsų vartojamo maisto organizme didina šar- mingumą, galime gyventi lengvai išlaikydami vidinę pusiausvyrą, arba homeostazę. Meditacija, joga, buvimas gamtoje ir fizinis aktyvumas truputį mažina rūgštingumą, nors organizmo šarmingumas dėl to pastebimai nedi­ dėja.

Tačiau jei į kūną kimšte kimšime nenatūralias rūgštingas medžiagas, jokie natūralių vaisių ir daržovių kiekiai neįstengs neutralizuoti organizmo virėjo aj galutinės svorio metimo gairės. Kokia veikla ir įpročiai kelia organizmo rūgštingumą? Užuot atsisakę nesveikų maisto produktų ir įpročių, žmonės dažnai lei­ džiasi mulkinami prekiautojų, kurie tvirtina, esą visas rūgštingumo proble­ mas padės išspręsti įvairūs maisto papildai.

Tačiau mes nesame biologiškai prisitaikę vartoti ne natūralios būklės maisto produktus nors rinkodaros meistrai tvirtina priešingaitodėl visa tai tik toliau didina pusiausvyros sutrikimą.

Gera sveikata yra vien sveikos gyvensenos rezultatas Kaip visų ląstelių, pagrindinis vėžio ląstelių maistas yra gliukozė. Tačiau jei priversime badauti vėžio ląsteles, badaus ir visos kitos ląstelės, įskaitant gyvybiškai svarbias smegenų, širdies, kepenų ir inkstų ląsteles.

Šitaip elg­ damiesi sulauktume priešingų rezultatų, jie, tiesą sakant, būtų mirtini. Vėžio ląstelės klesti anaerobinėje aplinkoje, kur labai nedaug deguonies. Riebaus maisto vartojimas mažina deguonies kiekį kraujyje ir kūno audi­ niuose. Šitaip kuriama ideali aplinka vėžio ląstelėms tarpti. Rėmenį sukelia ne ryte suvalgyti vaisiai, bet tie produktai, ku­ riuos suvalgėme iš vakaro.

Paplitęs įsitikinimas, kad vaisiai sukelia rėmenį, yra dar vienas klaidingas požiūris į mitybos dalykus. Kai žmogus valgo paprastą, sveiką maistą, jis iš skrandžio iškeliauja greitai, dažniausiai nepraėjus nė valandai.

O sunkiai virškinamas maistas skrandyje gali užsibūti dvidešimt keturias valandas ar ilgiau. Kai toks maistas vartojamas per vakarienę, tai kitą rytą jis dažniausiai dar tebėra skrandyje.

Jei pusryčiams suvalgoma vaisių, sukuriamas labai nepastovus ir prieštaringas junginys, kuris dažnai sukelia rėmenį. Nenuos­ tabu, kad dauguma žmonių tada dėl to kaltina vaisius. Įsivaizduokite žmogų, kuriam visą dieną nesisekė darbe, paskui, grįždamas automobiliu namo, jis buvo nubaustas už greičio viršijimą, o važiuodamas į garažą atsitrenkė į savo vaiko dviratį. Tada pasitikti išbėgęs šuo šokinėdamas letenomis ištepė jo kelnes Ir štai tas žmogus spiria šuniui, tarsi šis būtų kaltas dėl visų tų nelaimių.

Šuo paprasčiausiai buvo paskutinis lašas, o ne to žmogaus bėdų priežastis. Panašiai vaisiai nėra rytinių virškinimo problemų priežastis, jie tiesiog parodo, jog išvakarėse buvo pasirinktas netinkamas maistas.

Pasiteiraukite dantų gydytojo, koks procentas jo pacientų turi dantų problemų dėl to, kad valgo per daug vaisių. Procentinis dydis bus toks mažas, jog beveik sieks nulį. Šią išmintingą kūno reakciją sukelia daug rūgščių gaminančio mais­ to - mėsos, pieno produktų, grūdų - vartojimas. Rūgštiniai mineralai, esantys tokiame maiste, gali sukelti dantų ir kaulų eroziją, kadangi kūnas iš jų traukia kalcį siekdamas neutralizuoti minėtus mineralus.

Daugiau žr. Gaila, kad odontologai ne visada sugeba savo pacientams paaiškinti, kokios yra tikrosios dantų ėduonies priežastys. Štai virėjo aj galutinės svorio metimo gairės dantų gydytojas mano draugei pareiškė, jog ji todėl turinti tokių didelių dantų problemų, kad per riebiai valgo.

Kitas odontologas kitai mano draugei paaiškino, jog jos dantų gedimo priežastis - per mažas vartojamų riebalų kiekis. Girdėjau, vieni dantų gydytojai savo pacientams pataria vartoti daugiau angliavandenilį kiti ragina jų vengti. Vienas odontologas mane perspėjo, jog turėsiu dantų problemų, jei valgysiu bet kokį maistą, kuriame yra angliavandenių. Atrodo, kreiptis į virėjo aj galutinės svorio metimo gairės gydytoją informacijos apie mitybą yra beveik tas pats, kaip vietinio automobilių remontininko prašyti finansinės konsul­ tacijos.

Dantų gydytojai valgo, o remontininkas uždirba pinigus, bet dėl to jie netampa šių sričių ekspertais. Ir jų darbas panašus į statybininkų - lyginti duobes, nesti tiltus Jie nėra nei mitybos, nei burnos biochemijos specialistai.

Kalta prasta dantų higiena Tad kas gi sukelia dantų ėduonį? Stiprus dantenų brūžinimas šepetėliu jas gali pernelyg nutrinti ir dėl to jos susilpnėja. Dantenos yra švelnios, todėl kai su jomis elgiamasi šiurkščiai, jos gali greitai pradėti irti. Ir tada jos atidengia tas dantų vietas, kurios neturi emalio sluoksnio ir nėra apsaugotos nuo rūgščių, kurios yra maiste arba kurias gamina bakterijos. Valant dantis vaškuotu siūlu, svarbu juo brūžinti tik tarpdančius ir neliesti dantenų, nes tai joms taip pat gali pakenkti.

Netinkamas dantų valymas siūlu dirgina dantenas - tada padidėja kišenės, esančios tarp dantų ir dantenų, ten ima kauptis maistas ir mikrobai, o nuo to kenčia dantys. Net dantų pasta gali daryti žalingą poveikį dantims. Tam tikros dantų pastoje esančios medžiagos, skirtos dantims šveisti, galų gale pratrina emalį.

Pastos dalelės įstringa tarp dantų ir dantenų ir sukelia uždegimą. Konser­ vatyvūs dantų gydytojai šiuo metu rekomenduoja naudoti tik švelnų dantų šepetėlį, suvilgytą vandeniu, kad valydamiesi dantis jų nepažeistume.

Dehidruoti produktai, riešutai, sudėtiniai angliavandeniai ir rafinuotas cukrus Dehidruoti maisto produktai dantims daro itin stiprų neigiamą poveikį. Dehidruoti vaisiai yra nepaprastai sausi ir lipnūs. Jie agresyviai limpa prie pirmo pasitaikiusio drėgno paviršiaus - jūsų dantų.

Įstrigę dantų plyšeliuo­ se, įtrūkimuose ir kampučiuose, džiovintų vaisių gabalėliai galiausiai bus suskaidyti bakterijų, kurioms ir skirta atlikti šį darbą.

Document Information

Šios bakterijos, jūsų dantų nelaimei, gamina nepaprastai rūgščias iš­ skyras, kurios kaupiasi tiesiog ant dantų. Kai tokia rūgštis dantis veikia dažnai, išsivysto ėduonis. Tokios būklės patalpos temperatūroje šie maisto produktai turi labai neilgą vartojimo laiką.

Kepinami riešutai praranda dar daugiau vandens. Kai valgome tokius riešutus ir sėklas, jų dalelės pasilieka ant mūsų dantų ir tarpdančiuose. Smegenys valdo burnos pH rūgštingumo lygį nurodydamos, kokiam virškinimo fermentų tipui ir kiekiui išsiskirti iš seilių liaukų. Kai esame sveiki, burnos pH paprastai būna šarminis. Aš tyriau seiles šimtų žmonių, ką tik valgiusių riešutų ar sėklų, ir nustačiau, kad jų burnos terpė dažnai tampa šiek tiek rūgštinė.

Dėl to laikui bėgant vystosi ėduonis. Sudėtiniai angliavandeniai, taip pat rafinuoti paprasti angliavandeniai, limpa prie dangų panašiai kaip džiovinti vaisiai. Bakterijos, skaidydamos angliavandenius, irgi gamina rūgščias išskyras, kurios graužia dantų emalį. Dauguma sudėtinių angliavandenių turinčių maisto produktų kelia rūgštin­ gumo lygį ir gadina dantis.

Dehidruoti produktai sukelia dantų ėduonį. Vaisiai ir daržovės - sveikų dantų šaltinis Kas sveika dantims ir dantenoms, sveika visam kūnui. Sveika gyvensena neturi kontraindikacijų. Natūralios būklės, švieži, išnokę, termiškai neap­ doroti vaisiai ir daržovės - puikus maistas dantims ir dantenoms. Mūsų dantų struktūra, kaip ir visa mūsų anatomija ir fiziologija, yra pritaikyta vaisiams ir daržovėms. Mąstykite blaiviai Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp žmogaus ir kitų Žemės gyvūnų yra tas, kad mes maisto produktus verdame arba kepame, jie - ne.

Ir mūsų sveikatai tai nėra gerai. Sprendimas vartoti gyvąjį maistą yra visiškai pagrįstas, gyvojo maisto naudą patvirtina mokslas. Deja, gydytojai ir mokslininkai, tyrinėjantys mitybą, dažniausiai yra virtų ar keptų maisto produktų šalininkai ir tokio įpročio virėjo aj galutinės svorio metimo gairės nenori.

Tai jiems yra per sunki užduotis. Valgyti vien gyvąjį maistą daugumai jų atrodo neįmanomas dalykas. Ir jie šito paprastai net nesvarsto. Šie išsimokslinę vyrai ir moterys daug laiko skiria paieškai argumentų, palaikančių tą gyvenimo būdą, prie kurio jie yra pratę. Sveikas protas nėra maisto kepimo ar virimo šalininkas, kadangi jokia gyva būtybė, išskyrus žmogų, šito nedaro.

Stebėdami gamtą matome, jog kiekvienas gyvas padaras gimsta jau turėdamas viską, ko jam reikia, kad apsirūpintų natūraliu ėdesiu. Tačiau nė vienas žmogus dar negimė su virykle ar su traktoriaus rakteliais ran­ koje. Žmonės nevalgė tiek daug virto ar kepto maisto, kiek jo valgo dabar.

Tiesą sakant, gyvojo maisto judėjimas prieš metų buvo beveik tokio paties masto, koks yra dabar, gal ir didesnis, tik nebuvo tais žodžiais vadinamas.

Žmonės tiesiog valgė termiškai neapdorotą maistą ir nesuko sau galvos, kaip tai pavadinti. Ši baimė medikų broliją privertė pareikšti, jog visas maistas turi būti termiškai apdorojamas - tai esą padės išvengti daugybės ligų. Žmonės pradėjo virti ir kepti obuolius, pomidorus Dėl milžiniškos gydytojų įtakos termiškai apdoroti vaisiai tapo norma.

Pastero teorija labai išpopuliarėjo. Visuomenė tuo metu ją priėmė kaip tiesą nepaisydama to fakto, kad ji kupina prieštaravimų. Praėjus daugiau negu šimtui metų vis dar neįrodyta, jog mikrobinė ligų kilmės teorija yra teisinga, maža to, jos teisingumą nuolat paneigia Kocho postulatai, kurie lyg turėtų ją patvirtinti. Garsus XIX amžiaus vokiečių gydytojas Robertas Kochas Robert Koch paskelbė keturias logiškas taisykles, kurios nusako priežastinį mikrobų ir ligų ryšį.

Mikrobinei ligų kilmės teorijai lemta amžinai likti teorija, nes labai nesunku rasti įrodymų, griaunančių Kocho postulatus. Tai prieštarauja pirmajam Kocho postulatui. Tai irgi prieštarauja pir­ majam postulatui. Luiso Pastero gyvenimas ir mokslinė veikla žavi.

Kalbama, kad jis, daug metų polemizavęs su kolegomis, gulėdamas mirties patale sutiko, jog mikrobai nėra lemiama ir pakankama ligos priežastis. Mokslininkas jau buvo linkęs pripažinti, kad terpę ligai vystytis suteikia toksiška milieu intėrieur - vidinė kūno aplinka, kurioje gyvena mikrobai.

Kitaip tariant, nepriklausomai nuo mikrobų kilmės ar tipo jų buvimas nekelia grėsmės, kol organizmas yra stiprus ir gali nuo tų mikrobų apsiginti. Homeostazės palaikymas - tai vienas iš svarbiausių privalumų, kuriuos suteikia mažai riebalų turinti mityba, kai valgome daug natūralios būklės, termiškai neapdoroto, šviežio augalinio maisto. Tačiau ir uodai, ir musės, ir mikrobai mielai įsirengia maisto sandėlius toksiškose vietose, kur gali kirsti iki soties.

Ne uodai vandens telkinį paverčia užsistovėjusia kūdra, ir ne mikrobai sukelia ligas. Lygiai taip pat išnyks ir nustos būti problema mikroorganizmai, kurie minta toksinėmis medžiagomis, susikaupusiomis mumyse, jei sutvarkysime savo mitybą ir pašalinsime kitus vidinės taršos šaltinius. Tada mūsų organizmai daugiau nebebus tokių patogenų prie­ glauda. Vertinti Pastero mokslinę veiklą ar nuodugniai nagrinėti mikrobinę ligų kilmės teoriją nėra šios knygos tikslas.

Tačiau išsamesnės informacijos šio­ mis temomis jūs galite rasti daugybėje publikacijų. Juk tiesa, kad žmonės jau tūkstančius metų naudoja ugnį gamindamiesi valgį ir jiems tai, atrodo, visai neblogai sekasi. Tad kam taip peikti virimą ir kepimą? Eksperimentai parodė, kad žmonės gali išgyventi maitindamiesi vien miltais ir vandeniu, bent jau tam tikrą laiką, bet jie, gyvendami tokiu režimu, negali fiziškai klestėti.

Skirtumas tarp išgyvenimo ir tikro fizinio klestėjimo yra didžiulis. Kai žmonės prieš daug tūkstančių metų ėmė tolti nuo tropikų, jie neteko vaisių, kaip mitybos šaltinio. Vaisiai naujose vietose tiesiog neaugo, tad juos reikėjo pakeisti gyvūnų mėsa, sėklomis ir šakniagumbiais. Daugelio antropologų nuomone, žmonės augina javus ir vartoja grūdinius maisto produktus svorio netekimas dėl antsvorio tik dešimt tūkstančių metų29 - ir tiek pat laiko, manoma, maisto gamybai jie nuolat naudoja ugnį.

Žmonijos evoliucijos požiūriu, dešimt tūkstančių metų yra nepaprastai trumpa laiko atkarpa, jos anaiptol nepakanka, virėjo aj galutinės svorio metimo gairės mūsų virškinimo sistema prisitaikytų prie tos degradacijos, kurią maistui sukelia jo terminis apdoro­ jimas.

Fiziologai teigia, jog tam, kad įvyktų evoliucinis pasikeitimas, reikia virėjo aj galutinės svorio metimo gairės 50 iki metų ar dar ilgesnio laikotarpio. Žmogus maistą verda ir kepa tik 10 metų - per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima evoliuciškai prie tokios mitybos prisitaikyti. Daug maisto produktų, kurie yra termiškai apdorojami, pavyzdžiui, mėsa ir grūdai, antraip būtų neskanūs arba nevirškinami.

Virimas ir kepimas padeda maistui prasmukti pro sensorinius sargybinius, mus saugančius nuo nenatūralių ir nesveikų medžiagų. Retsykiais, kai tėra vienintelis maisto šaltinis, terminis apdorojimas yra būtinas. Tačiau nuolat valgydami virtą ir keptą maistą, mes žalojamės sveikatą. Riebus maistas Kita paplitusi termiškai apdoroto maisto problema - didelis riebalų kie­ kis. Pavyzdžiui, mėsa, grūdai ir kiti krakmolingi maisto produktai, dažnai turi nesveikai daug riebalų.

Tačiau šie riebalai ne visada yra matomi. Jie įsigeria į krakmolingus maisto produktus terminio apdorojimo metu. Keptos bulvės neatrodo riebios, mes manome, kad jos yra angliavandenių šaltinis.

Tačiau pusė kalorijų, pasisavinamų iš vidutiniškos bulvių šiaudelių porcijos, yra riebalų kalorijos. Jūs manote, kad obuolių pyragas - tai vieni angliavandeniai, tiesa? Juk jį sudaro tik cukrus, obuoliai ir miltai ir visi šie produktai turi daug anglia­ vandenių. Riebalus maskuoja gyvūninio maisto struktūra.

Nors riebalingumo lygis priklauso nuo mėsos rūšies, didžioji dalis mėsos turi labai daug riebalų. Toksiškumas ir ligos Kai valgome termiškai apdorotus maisto produktus, gauname didesnį ar mažesnį kiekį toksinų, kuriuos organizmas privalo pašalinti. Dažnas virto ir kepto maisto vartojimas dėl toksiškų medžiagų poveikio kenkia kepenims, kasai, širdžiai, skydinei liaukai, antinksčiams ir daugumai kitų organų.

Nustojus vartoti virtą ir keptą maistą, tie neigiami pokyčiai paprastai gana greitai išnyksta. Moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų imuninė sistema į termiškai apdo­ roto maisto medžiagas kraujotakoje dažnai reaguoja taip, kaip reaguoja į patogeninius svetimkūnius: bakterijas, virusus ir grybelius.

Organizmas užpuola šias virėjo aj galutinės svorio metimo gairės ir pasiunčia prieš jas baltuosius kraujo kūnelius. Šio reiškinio nebūna, kai vartojame gyvąjį maistą. Tarp termiškai apdoroto maisto ir dviejų pagrindinių Amerikos visuo­ menės žudikų - vėžio ir širdies ligų - egzistuoja tiesioginis priežasties ir pasekmės ryšys, patvirtintas tyrimais. Be to, termiškai apdoroto maisto žalos įrodymų vis daugėja.

Nutukimas taip pat tiesiogiai sietinas su maisto virimu ir kepimu. Termiškai apdoroti maisto produktai maistingumo požiūriu yra menkaverčiai ir tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės persivalgo. Nors pilvai būna pilni, ląstelės jaučiasi alkanos ir prašo maistinių medžiagų. Termiškai apdoroti produktai netenka geriausių savo maistinių savybių. Juk pragaištingo virto ir kepto maisto poveikio galime išvengti. Pripažin­ kime, kad taip maitindamiesi žaloj amės sveikatą, kviečiamės ankstyvą mirtį ir senatvę su daugybe ligų.

Amerikiečiai vartoja vis didesnius termiškai ir kitaip apdoroto maisto kiekius ir kartu nerimauja dėl nutukimo epidemijos, jaunų žmonių polinkio sirgti diabetu ir nuolat kylančių medicinos paslaugų kainų.

Uploaded by

Pernelyg mažai žmonių apie šias problemas kalba viešai, bet kadangi jos tampa grėsmingesnės už kitus socialinius klausimus, tikiu, jog greitai susidarys kritinė tokių žmonių masė. Karštis naikina maistines medžiagas Apie žalą, padaromą maistui, kai jį verdame ir kepame, būtų galima parašyti atskirą knygą. Termiškai apdoroti maisto produktai netenka ge­ riausių savo maistinių savybių.

Maisto produktai gali iškęsti maždaug tokį karštį, kokį iškenčia jūsų ranka ar gomurys, o temperatūrai kylant, maistinės medžiagos ima negrįžtamai nykti. Kad baltymai būtų mums vienaip ar kitaip naudingi, iš pradžių jie turi būti suskaidyti į atskiras amino rūgštis. Kitokių baltymų mūsų organizmas negali panaudoti jokiam tikslui. Specialieji žodynai šią sąvoką apibrėžia taip: Denatūruoti - tai taippakeisti molekulinę pavyzdžiui, baltymo ar DNR struktūrą, ypač karščiu, rūgštimi, šarmu ar ultravioletiniais spinduliais, kad būtų sunaikintos arba susilpnintos kai kurios originalios savybės ir tai molekulinei struktūrai būdingas biologinis aktyvumas.

Pavyzdžiui, plaukai daugiausia sudaryti iš baltymų. Plaukų sruogą galima susukti į kamuoliuką, o paskui jai vėl suteikti buvusį pavidalą. Tačiau jei plaukų sruogą, susukę į rutuliuką, nors trumpai palaikysime virš žvakės liepsnos, įvyks cheminis pokytis. Plaukai susiries kitose vietose. Sruoga niekada neatgaus ankstesnio pavidalo. Kai į įkaitintą keptuvę įmušame kiaušinį, įvyksta panašus negrįžtamas cheminis pasikeitimas.

Mūsų virški­ nimo fermentai negali lengvai suskaidyti sukrešėjusių baltymų molekulių, kai jos susilydo į visumą. Viskas, ką įstengia fermentai, tai yra dalinis suskaidymas į polipeptidus. Organizmui tas gniužulas dalinai suskaidytų baltymų, vadinamų polipep- tidais, yra svetimkūnis, kurį reikia pulti, suvaržyti ir pašalinti per inkstus. Inkstų molekulių sienelės šioms medžiagoms neleidžia lengvai keliauti, taigi jos kaupiasi ir sukelia nuovargį, skatina susidaryti inkstų akmenis ir kitas inkstų ligas.

Nesuvirškinti baltymai taip pat sukelia alergijas, artritą, suardo žarnyno gleivinės nepralaidumą leaky guts syndrome ir yra kitų autoimuninių sutrikimų priežastis. Karštis sudėtinių angliavandenių turinčius maisto produktus karameli- zuoja ir dėl to jų molekulės išsilydo į lipnią, sirupo tirštumo masę.

Į tokį maistą organizmas atsako labai stipria glikemine reakcija: cukraus kiekis kraujyje beveik visada gerokai padidėja, ypač pavalgius grūdų, iš kurių buvo pašalintos skaidulos. Dar pakaitinkite angliavandenius ir jie visai suanglės arba pajuoduos, kaip atsitinka skrudinant virėjo aj galutinės svorio metimo gairės.

Tai virėjo aj galutinės svorio metimo gairės yra nuodas ir kancerogenas. Aukšta temperatūra maistines medžiagas sulydo į molekules, kurias mūsų virškinimo sistema pasisavina labai sunkiai. Termiškai apdorotų sudėtinių angliavandenių virškinimą dažnai apsunkina riebūs ir saldūs patiekalai, su kuriais jie yra vartojami; tai sukelia rūgimą. Šalutiniai rūgimo produktai yra dujos, alkoholis ir acto rūgštis.

Alkoholis yra protoplazminis nuodas, žudantis kiekvieną ląstelę, su kuria kontaktuoja. Acto rūgštis grynąja forma yra visiems žinomas nuodas. Atskiesta 19 dalių vandens, ji vartojama kaip kulinarinis actas.

Nepriklausomai nuo 8 sveiki svorio metimo įpročiai lygio, acto rūgštis vis tiek yra toksiška. Neseniai atrasta dar viena labai nuodinga medžiaga.

Tai yra akrilami- das, kuris išsiskiria kaitinant daug angliavandenių turinčius produktus.