Gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas.

Sprendimas vartoti gyvąjį maistą yra visiškai pagrįstas, gyvojo maisto naudą patvirtina mokslas. Ir kiekvienu atveju be jokių išimčių, kai žmogus imdavo laikytis mažai riebalų turinčios dietos, kurioje vyraudavo saldūs vaisiai, jo cukraus rodikliai pagerėdavo. Kai toks maistas vartojamas per vakarienę, tai kitą rytą jis dažniausiai dar tebėra skrandyje. Šiuo, šarmingumo, atžvilgiu žalumynų poveikis gali būti stipresnis negu vaisių, tačiau vaisius vadinti keliančiais rūgštį nėra pagrindo. Priverstos badauti, mūsų ląstelės neįstengia generuoti energijos. Į tokį maistą organizmas atsako labai stipria glikemine reakcija: cukraus kiekis kraujyje beveik visada gerokai padidėja, ypač pavalgius grūdų, iš kurių buvo pašalintos skaidulos.

Viena iš insulino funkcijų - kraujyje prisitvirtinti prie cukraus molekulės ir rasti insulino receptorių kraujagyslės sienelėje. Tada insulinas cukraus molekulę per kraujagyslės membraną nugabena į tarpląstelinį skystį. Iš čia, įveikęs dar vieną užkardą - ląstelės membraną - insulinas cukraus molekulę nugabena į pačią ląstelę. Organizme riebalai atlieka daug naudingų izoliacinių funkcijų: taupo kūno šilumą, amortizuoja smūgius, neleidžia, kad pro odą išsiskirtų per daug vandens, saugo nervų šakneles ir taip toliau.

Tačiau pernelyg riebus maistas kraujotakoje sukelia daug neigiamų izoliacinių padarinių. Krauja­ gyslių sienelės, ląstelių insulino receptoriai, cukraus molekulės, taip pat pats insulinas pasidengia plonu riebalų sluoksniu. Taigi per didelis riebalų kiekis kraujyje sunkina cukraus pasišalinimą iš kraujotakos. Tai sąlygoja bendrą cukraus kiekio didėjimą kraujyje, ka­ dangi cukrus iš virškinamojo trakto 1-as etapas vis plūsta į kraują 2-as etapasbet negali iš jo ištrūkti ir nukeliauti į ląsteles 3-as etapaskurios laukia savo kuro.

Riebus ir mažai angliavandenių turintis maistas didina insulino kiekį18 Esama teorijų, kurios propaguoja idėją, kad insulinas yra visų blogybių šaltinis. Pasak šių dietų šalininkų, kad susilpnėtų insulino išsiskyrimas, reikia vartoti mažiau angliavandenių. Bet jie neatkreipia dėmesio į tą faktą, kad daug baltymų ir riebalų turintis maistas taip pat gali gerokai padidinti insulino išsiskyrimą. American Journal of Clinical Nutrition 50 : Beje, tame pačiame leidinio American Journal of Clinical Nutrition straipsnyje teigiama, gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas mėsa sąlygoja gausesnį insulino išsiskyrimą negu bet koks kitas šiuo atžvilgiu tirtas maisto produktas.

Kai kurie gyvojo maisto ekspertai skaito paskaitas, rašo knygas, ke­ liauja po pasaulį ir pasakoja įtikinamas istorijas, rodo skaidres ir vaizdo įrašus, - visa tai turi palaikyti jų nusistatymą prieš vaisius.

Juk mums pateikiami vaizdai tiesiai iš po mikroskopo objektyvo. Savo akimis matome deformuotas, drumstas, grybeliais ir mie­ lėmis užkrėstas realaus ligonio kraujo ląsteles. Tas ligonis, pasirodo, buvo taip suklaidintas, jog valgė daug vaisių! Vaisiai nesukels jokių nemalonių simptomų, jei ilgą laiką laikysi­ mės mažai riebalų turinčios dietos.

Gyvojo maisto valgytojams vaisiai yra pagrindinė glikeminių problemų priežastis. Atkreipkite dėmesį į daugybę riebalų turintį maistą, kuriuo jie vaišina svečius savo institucijose, stovyklose ir atjaunėjimo centruose. Pažiūrėkite, kokius pikantiškus skanėstus jie siūlo maisto demonstravimo renginiuose ir festivalių kioskuose.

Tereikia mažyčio kiekio tokio maisto, ir kraujas ims lipti nuo riebalų. Ar jau keičiasi jūsų požiūris į gyvojo maisto dietą ir vaisius? Derinimas laiko atžvilgiu problemų neišsprendžia Net jei cukringo ir riebaus maisto vienu metu stengsimės nevalgyti, problemų neišvengsime. Riebus maistas padidina cukraus kiekį kraujyje nepriklausomai nuo to, ar kartu valgome vaisius ir kitus saldžius maisto produktus, ar ne.

Cukringoms medžiagoms gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas ilgai užsibūti skran­ dyje. Vos tik atsikandame saldaus vaisiaus, dalis cukringų medžiagų iškart absorbuojamos į kraujotaką- per burnos vietą, esančią po liežuviu. Vaisius, kai jis valgomas vienas arba kartu su gerai derančiais maisto produktais, skrandyje, jei šis iki tol buvo tuščias, tepabūna kelias minutes.

Netrukus jis keliauja į plonąją žarną, iš kurios cukrus greitai absorbuojamas. Taigi tepraėjus kelioms minutėms po vaisiaus suvalgymo, didžioji dalis jame buvusio cukraus iš plonosios žarnos keliauja į kraujotaką, o iš ten - į ląs­ teles, kur jo reikia.

Dažnai tai trunka nuo dvylikos iki dvidešimt keturių valandų ar net ilgiau. Skrandyje riebalai dalyvauja virškinimo procese, kuris pa­ prastai vyksta kelias valandas.

Aham - Mitybos Formule 80 10 10 2012 LT

Kai jie galiausiai nukeliauja į plonąją žarną, yra absorbuojami į limfinę sistemą ir ten, prieš patekdami į kraujotaką, neretai praleidžia dvylika ar daugiau valandų. Dar svarbiau, kad riebalai kraujotakoje užsibūna daug valandų ilgiau nei cukrus.

Todėl vartojant labai riebų maistą, kraujotakoje nuolat yra didžiulis riebalų kiekis ir jų vis daugėja po kiekvieno pavalgymo. Vadinasi, net jei jūs valgėte vien vaisius, o riebaus maisto valgymą atidėjote kelioms va­ landoms, cukrus, buvęs vaisiuose, jūsų kraujotakoje veikiausiai susimaišys su riebalais, suvartotais prieš dieną.

Kai jūsų mityboje vyrauja riešutų paštetai, sėklų sūriai ir sėmenų sausainiai, nenuostabu, kad esate raginami nevalgyti vaisių. Daug riebalų turintys maisto produktai yra organizmo taršos priežastis ir daugybės sveikatos problemų šaltinis. Tai nepri­ klauso nuo to, ar valgome vaisius, ar ne. Aštuntame skyriuje šią temą gvildensime detaliau. Aš nuodugniau pasidomėjau lėtinio nuovargio fiziologija ir mane ta tema labai sudomino.

Jie pradeda gaminti hormoną epinefriną adrenalinąkuris stimuliuoja kasos funkciją ir efek­ tyviai didina insulino išsiskyrimą. Kaip rašiau ankstesniame poskyryje, kaskart, kai pavalgome riebaus maisto, kraujyje kelias ar keliolika valandų būna nenormaliai daug riebalų. O jei riebų maistą vartojame ilgai, kasa pradeda neįstengti pagaminti reikiamo insulino kiekio, kad palaikytų reikiamą cukraus lygį kraujyje. Nebelieka tipiško švelnaus glikeminio svyravimo, atsiranda vis didėjantys cukraus kiekio pakilimai ir kritimai.

Dėl riebaus maisto vartojimo cukraus lygis kraujyje tampa nestabilus. Tai sukuria situaciją, kai dauguma mūsų kiekvieno valgymo metu pa­ sikliaujame antinksčių veiklos sustiprinta kasos funkcija, taigi verčiame plušėti ir kasą, ir antinksčius.

Jei gyventume gamtoje, ši reakcija galėtų praversti ir dabar, tarkime, jei užkopę gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas kalvos viršūnės priešais save išvystume mešką su meškiukais, užkopusią priešingu kalvos šlaitu. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje mes kur kas dažniau nei anksčiau išgy­ vename situacijas, kai mūsų organizmas išskiriu gerą porciją adrenalino.

Dabar tai, regis, jau vyksta ne kokį kartą gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas savaitę, o kas valandą. Net kai mieste važiuojame automobiliu, beveik kiekvieną kartą patiriame stipresnę ar silpnesnę adrenalininę reakciją. Mes, kaip visuomenė, tapome labai panašūs į adrenalininius narkomanus.

Kiaurą dieną mes reikalaujame iš organizmo vis daugiau adrenalino. Tai prasideda vos nuskambėjus žadintuvo skambučiui ir geriant rytinę kavą. Mes tikrąja šių žodžių prasme visą laiką gyvename jausdami adrenalino badą.

Document Information

Net baltasis cukrus vaikams nesukelia nevaldomų elgesio pro­ veržių, jei jie nevalgo riebaus maisto. Besaikis adrenalino poreikis kartu su streso kupinu amerikietiškuoju gy­ venimo būdu taip negailestingai verčia plušėti antinksčius, kad jų funkcija anksčiau ar vėliau pradeda strigti.

Antinksčių veiklos pablogėjimo simptomų visuma Jungtinėse Valstijose vadinama lėtiniu nuovargiu, o Europoje - ME mialginiu encefalomielitu. Žinoma, apie lėtinio nuovargio artėjimą paprastai liudija daug ženklų ir simptomų.

Jis retai būna visiškai netikėtas. Abejingumas, nerimas, pri­ klausomybė nuo stimuliatorių, nuolatinis mieguistumas ir mononukleozės tokia infekcinė liga protrūkiai, - visa tai yra silpnesnio ar stipresnio adrenalininio nuovargio požymiai. Adrenalininė reakcija vaidina svarbų vaidmenį ir tais atvejais, kurių dažnai pasitaiko per vaikų gimtadienių šventes.

Vaikai gausiai prisivalgo labai saldaus maisto, o paskui ima šėlti tarsi pametę galvas. Kas jiems atsitinka ir kodėl šito nepatiria suaugusieji? Atsakymas gana paprastas. Vaikai negeria kavos, nerūko, nenaudoja žadintuvų, net nežiūri vakaro žinių.

Gyvenimas jiems yra įdomus, gaiva­ liškas ir gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas nenuobodus. Jie turi daugiau gyvybingumo negu didžioji dalis suaugusiųjų, nes jų antinksčiai vis dar veikia gerai. Tačiau jie, kaip ir suaugusieji, valgo riebų maistą. Taigi kai vaikai per gimtadienius, Heloviną ir kitomis progomis pri­ sivalgo daug saldaus maisto, jų organizmuose kyla itin stipri grandininė reakcija.

Riebalai, likę jų kraujotakoje nuo vakarykščios dienos vaišių, insulino funkciją blokuoja taip pat efektyviai, kaip tai vyksta suaugusiųjų organizme. Tada įsijungia jų jauni ir dar nenuvarginti antinksčiai ir išmeta į kraują didelį kiekį epineffino.

Kas atsitinka toliau, jūs žinote: vaikai ima šėlti kaip patrakę. Jų antinksčiai yra tokie nualinti, jog jiems reikia išties rimto ar kritiško atvejo, kad apskritai pradėtų funkcionuoti. Nepriekaištau­ kime vaikams dėl šėliojimo, taip pat dėl to nekaltinkime nei epinefrino, nei cukraus. Vaikai, kurie valgo liesą maistą, nedemonstruoja tokios nevaldomos reakcijos, kai jiems leidžiama valgyti daug saldaus maisto.

Jų nenormalaus aktyvumo kaltininkas yra ne tiek cukrus, kiek riebalai.

Ir būtent riebalai, ne cukrus, yra atsakingi už Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje šiuo metu vis labiau plintantį lėtinio nuovargio sindromą ir kitas bėdas. Taigi būtina atlikti šiokį tokį aiškinamąjį darbą, atskleisti tikrąsias mieliagrybių savybes Mieliagrybiai - tai mielių atmaina, kuri natūraliai gyvena žmogaus krau- jyje. Šie mikroorganizmai maistui vartoja cukrų.

Kadangi cukraus kraujyje yra nuolatos, mieliagrybiai visada turi kuo misti. Jei cukraus kiekis kraujyje visada normalus, normalus yra ir tame kraujyje gyvenančių mieliagrybių kolonijos dydis. Kai cukraus lygis vėl tampa normalus, normalus tampa ir mieliagrybių skaičius.

Šie padidėjimai ir sumažėjimai yra žmogaus fiziologijos dalis ir nesukelia jokių sveikatos problemų ar nepatogumų. Priverstos badauti, mūsų ląstelės neįstengia generuoti energijos. Tada jaučiamės pavargę ir išsekę. Svarbu suprasti didelio cukraus kiekio kraujyje pasekmes. Jei kūnas nesugeba atkurti normalaus cukraus lygio, susiklosto pavojinga situacija. Tokiais atvejais vienintelis mechanizmas, kuris dar gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, yra mieliagrybių veikla.

Mieliagrybiai, kurie veisiasi mūsų kraujyje, iš tiesų mums yra gyvybiškai svarbūs organizmai ir mes neturėtume siekti jų išnaikinti. Jie veikia kaip atsarginė sistema ar apsauginis vožtuvas, padedantis atkurti normalų cukraus kiekį kraujyje tais atvejais, kai to neįstengia kasa ir antinksčiai. Mes patys dauginame mieliagrybius Kaip jau minėjau, dauguma žmonių patys kuria aplinkybes, kurios sąlygoja kasos ir antinksčių nuovargį kiekvieną dieną, gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas tik valgome.

Todėl nenuostabu, kad kandidamikozė kankina žmones tol, kol jie galiau­ siai pakeičia gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Mieliagrybių protrūkiai jums yra pavojaus signalas - perspėjimas, kad diabetas vis arčiau ir kad jūs privalote drastiškai sumažinti riebalų suvartojimą, antraip sulauksite labai nemalonių sveikatos problemų. Ir vėl mes girdime tipiškus ir tradicinės, ir alternatyviosios medicinos bendruomenės atstovų patarimus, kurie aiškiai prieštarauja sveikam protui.

Atsižvelgdami tik į simptomus ir nepaisydami tikrosios priežasties - rie­ balų, jie mus ragina vengti bet kokių cukringų maisto produktų, įskaitant vaisius.

Tačiau vaisių vartojimas nesukelia kandidamikozės problemos ir jų atsisakymas jos neišspręs. Kai vartodami per daug riebaus maisto patenkate į kandidamikozės žabangas, jums gali atrodyti, kad saldžių vaisių valgymas tik pasunkins padėtį. Tačiau nustoję valgyti vaisius, jūs savo problemos iš esmės neiš­ spręsite, gal tik pašalinsite kai kuriuos simptomus. Jei kraujyje yra per daug riebalų, tada net nedidelis cukraus kiekis, nesvarbu, iš kokio šaltinio gautas, gali lemti nenormaliai aukštą cukraus lygį kraujyje.

Bandymai atsikratyti kandidamikozės sprendžiant vien cukraus kiekio kraujyje problemą neiš­ vengiamai žlunga, štai kodėl tūkstančiai žmonių, metų metus grumdamiesi su šiuo negalavimu, nepasiekia beveik jokių rezultatų. Kadangi visi mūsų suvartoti angliavandeniai, riebalai ir baltymai virsta paprastu cukrumi gliukozekuris skirtas ląstelėms maitinti, ištrūkti efektyviausi riebalų degintojai šio užburto rato galime ne valgydami mažiau cukraus, bet vartodami mažiau riebalų.

Kai riebalų lygis sumažės, cukrus vėl pradės skaidytis ir keliauti po kūną, tada sumažės ir mieliagrybių skaičius, kadangi nebeliks cukraus pertekliaus, kuriuo šie mikroorganizmai gali misti.

Mieliagrybiai gyvena labai trumpai. Jei žmonės, sergantys kandidamiko- ze, tiesiog nevalgytų riebaus maisto, dauguma jų šios bėdos atsikratytų per kelias dienas. Žinoma, jiems dar gali tekti spręsti kasos ir antinksčių nuo­ vargio problemą. Gerą sveikatą garantuoja tik sveikas gyvenimo būdas. Vaisiai ir diabetas Kaip minėjau šios knygos įvade, Jungtinių Valstijų ligų kontrolės cen­ tras U. Centers for Disease Control pranašauja, kad iki metų diabeto ligonių skaičius Jungtinėse Valstijose bus daugiau negu dvigubai didesnis.

Penkis procentus žmonių, sergančių diabetu, sudaro pirmojo tipo anksčiau vadinto paauglių diabetu diabeto ligoniai. Šių žmonių kasa nuo gimimo nesugeba pagaminti tokio insulino kiekio, kuris būtinas gliukozei pasisavinti. Nors gliukozės yra, ji lieka įstrigusi kraujotakoje.

Ląstelės iš angliavandenių negauna jokio kuro ir negali atlikti savo funkcijų, nes kad gliukozė būtų absorbuota, reikia insulino. Vienas pirmųjų diabeto simpto­ mų yra bendra negalia. Todėl, kaip galbūt pastebėjote, dauguma diabetikų skundžiasi, jog didžiąją laiko dalį jaučiasi labai gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas. Daugumos antrojo tipo diabetikų organizmas insulino pasiga­ mina pakankamai, bet riebus maistas jam trukdo atlikti savo funkciją.

Šio ligos tipo atveju kasa insulino paprastai sugeba gaminti pakankamai, tačiau gliukozė vis tiek nepasiekia ląstelių. Dažniausiai dėl to kaltas riebus amerikiečių maistas, kuris trukdo tinkamai funkcionuoti tiek natūraliam, tiek leidžiamam insulinui. Abiejų tipų diabetikus kankina daug vis stiprėjančių simptomų: dažnas šlapinimasis, nenumalšinamas troškulys, nuolatinis alkis, staigus svorio kritimas, silpnumas ir nuovargis, susilpnėjusi koncentracija ir koordinacija, liejimasis akyse, irzlumas, pasikartojančios infekcijos, galūnių tirpimas, lėtas įdrėskimų ir įpjovimų gijimas.

Deja, tai dar ne viskas. Diabetikams gresia didesnė rizika sulaukti dar liūdnesnių dalykų: širdies ligų, insulto, aukšto kraujospūdžio, inkstų nepa­ kankamumo, gangrenos, galūnių amputavimo, aklumo Ląstelėms turi būti leista atsigauti ir pailsėti.

Apie svorio metimą

Permankštinkite raumenų grupę arba neleiskite jai atsigauti ir ji nusilps, užuot sustiprėjusi. Tas pa­ sakytina apie visus organus. Nuolat persidirbdama, kasa nusilpsta ir tada ima reikštis jos funkcijos sutrikimo simptomai. Riebalai ir diabetas Matydami, koks diabetas yra pražūtingas, turėtume tikėtis, kad šios ligos epidemijai gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas paskelbtas karas. Tačiau mes, atrodo, susitaikėme su likimu, kurį taip grėsmingai išpranašavo Ligų kontrolės centras.

Maža to, įnirtingai stengiamės, kad ta pranašystė išsipildytų. Tiesiog ir toliau darydami tai, ką darome jau šešiasdešimt metų: valgydami kuo daugiau ir kuo riebesnio maisto.

Šiame skyriuje pabandžiau suprantamai bendrais bruožais apžvelgti tuos savaime besirutuliojančius procesus, kuriuos mes patys išjudiname, kai per mažai vartojame paprastųjų angliavandenių. Diabeto priežastis yra mažai angliavandenių ir daug riebalų turinčios dietos. Jos galų gale suardo svei­ katą. Nors ne visi diabetikai suserga lėtiniu nuovargiu ir kandidamikoze, šie negalavimai yra tos pačios esminės aplinkybės - didelio riebalų kiekio kraujyje - padarinys. Ryšys tarp riebalų ir diabeto nėra mano prasimanytas dalykas, jį, beje, pripažįsta ir tradicinės medicinos atstovai.

Ryšys tarp riebalų ir diabeto aprašytas dar trečiajame XX amžiaus de­ šimtmetyje. Eliotas R Džoslinas Elliot. R Joslin iš garsiojo Džoslino diabeto centro Joslin Diabetic Centre Bostone pareiškė įtariąs, kad maistas, kuriame daug riebalų ir cholesterolio, didina diabeto riziką.

Rabinovičius I. Rabi- nowitch Bostono diabeto asociacijai pateikė diabeto atvejų studiją. Jis įrodė, kad pagrindinis veiksnys, trukdantis pasisavinti kraujyje esantį cukrų, kai insulino lygis normalus, yra per didelis riebalų kiekis. Studija parodė, kad pelių atveju diabetą sukelia riebus maistas, o cukrus šiuo atžvilgiu nedaro jokio poveikio. Kai pelės, iki tol mai­ tintos riebiu maistu, jo daugiau nebegauna, diabetas išnyksta.

Natūralaus, arba žaliojo, maisto šalininkai pagarsėjo raginimu valgyti itin daug riešutų, sėklų, avokadų, alyvuogių ir jų aliejauskokosų, sėmenų, taip pat vartoti kitus daug riebalų turinčius maisto produktus. Kai maistas turi daug riebalų, nesvarbu, ar jis termiškai apdorotas, ar natūralus, žmonės išgyvena maistingųjų medžiagų stygių, energijos sumažėjimą, hormonų pu­ siausvyros sutrikimus, alkį, nuotaikos permainas. Viskas sutrinka, cukraus kiekis kraujyje taip pat. Mechanizmą, kuris sąlygoja nevaldomą cukraus kiekio padidėjimą kraujyje, iš tiesų labai lengva suvokti. Pradėkime itin suprastintu cukraus apdorojimo organizme aprašymu.

Jei iš maisto pašalinsite riebalus, didžiąja dauguma atvejų cukraus lygis kraujyje vėl taps normalus, kasos funkcija - taip pat. Vaisių atsisakymas neišgydo. Tiesą sakant, yra netgi priešingai. Sirgsite iki gyve­ nimo pabaigos. Beje, dar kai kas - jums daugiau negalima valgyti vaisių.

Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus patariau daugybei diabetikų. Žinoma, tai dariau individualiai, atsižvelgdamas į ligonio ypatumus. Nors nesudarinėju bendrų gydymo planų, siūlydamas individualias gydymo programas laikausi tam tikrų bendrų nuostatų. Ir kiekvienu atveju be jokių išimčių, kai žmogus imdavo laikytis mažai riebalų turinčios dietos, kurioje vyraudavo saldūs vaisiai, jo cukraus rodikliai pagerėdavo.

Dauguma mano pacientų per kelias savaites ar greičiau sugebėjo visiškai atsikratyti insulino ir kitų panašių vaistų poreikio. Nė vienam iš jų nepablogėjo savijauta ir aš nė karto nepastebėjau, kad tokie mitybos pokyčiai būtų sukėlę kokių nors neigiamų padarinių. Kai suvartojame mažai riebalų, vaisiuose esantis cukrus lengvai patenka į kraują ir lengvai iš jo pasišalina. Ar tikrai galima valgyti vaisius?

Vaisiai padidina cukraus kiekį kraujyje, bet taip atsitinka valgant bet ką. Daug sudėtinių angliavandenių turintis maistas ir termiškai apdorotas, ir natūralus yra tarp didžiausiu glikeminiu krūviu pasižyminčių maisto produktų. Kai sveikas žmogus valgo natūralius gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas vienus arba derindamas su kitais produktaisvaisių cukrus lengvai patenka į kraują ir per kelias minutes iš kraujotakos iškeliauja nesukeldamas jokių glikeminiu pasekmių.

Keista, kad mes manome, jog vaisiai mums sukels problemų, o sudėtiniai angliavandeniai ir saldūs desertai - ne. Šis klaidingas įsiti­ kinimas mūsųjau minėtądietologąNatanąPritikinąprivertė atsisakyti vaisių. Pritikinas siūlė vartoti sudėtinius angliavandenius, kurie veganiškose dietose, šalia vaisių, yra vienintelis mažai riebalų turintis kalorijų šaltinis. Tačiau dabar jūs jau žinote, kad natūralios būklės ir termiškai neapdo­ roti vaisiai cukraus lygį kraujyje padidina tik tuo atveju, jei taip pat yra vartojamas riebus maistas.

Kai valgome daug vaisių ir mažai riebalų, tai trigliceridų lygį gali veikti tik teigiamai. Deja, Vakarų mokslininkai neatliko mažai riebalų ir daug vaisių turinčios dietos studijų, todėl mokslinių įrodymų vaisių naudai mes neturime.

• Būti svorio metimu
• Lvyrai numeta svorio pengalaman

Vis dėlto vienas įrodymas yra: tai puiki vaisiais besimaitinančių žmonių sveikata ir jų fizinio pasiruošimo lygis.

Vaisiai ir vėžys Per tris pastaruosius dešimtmečius vėžio tyrimams išleista daugiau kaip trilijonas dolerių. Vėžys pasirodė esanti gyvenimo būdo, aplinkos ir kultūros liga, o ne tam tikra būklė, sukelta mikrobų, bakterijų ar genetinių veiksnių. Beveik visos vėžio tyrimo organizacijos pasaulyje pritaria vaisiams.

Vis dėlto keli ne itin išsilavinę žmonės tvirtina, jog vaisiai vėžio ligoniams kenkia. Neįtikėtina, bet tokie patarimai susilaukia dėmesio ir netgi yra paplitusi nuomonė, jog vėžio ligoniams valgyti vaisius yra blogai.

1. Personnellement, je serais beaucoup moins élogieux que l'extrait du customer review sur Amazon, ci-dessous.
2. Шаги быстро приближались.
3.  - Вы когда-нибудь видели что-либо более ужасное, чем это место? - Он обвел глазами палату.
4. ugdo photos on Flickr | Flickr
5. Numesti svorio geriau miegant
6. Kitas žodis lieknėjimui
7. Aham - Mitybos Formule 80 10 10 LT | PDF

Tai farsas, gimdantis išse­ kusius, vidinę pusiausvyrą praradusius, pilvus prisikimšti linkusius gyvojo maisto valgytojus, kurie daro gėdą savo judėjimui. Kai kurios tariamai mokslinės studijos perša mintį, kad nevaldomas svorio kritimas yra susijęs su gyvojo maisto ir vaisių vartojimu. Deja, tokių studijų vykdytojai paprastai menkai iš­ manė gyvojo maisto problematiką, o savo išvadas padarė ištyrę žmones, kurie dažnai net nebuvo išbandę gyvojo maisto dietos.

Reta kuri studija, jei tokių išvis pasitaikė, tyrinėjo žmones, kurie gyvuoju maistu maitinosi ilgai ir sulaukė gerų rezultatų. Jei ieškote svorio metimo programos, nepamirškite vaisių! Tipiška amerikiečių mityba skatina antsvorį - tai yra itin nepageidauj amas reiškinys. O vaisiai padeda susigrąžinti sveiką, arba normalų, kūno svorį nors kitiems tas svoris gali atrodyti nesveikai mažas.

Apie sąryšį tarp vaisiais grįstos dietos ir kūno svorio mes šioje knygoje dar kalbėsime. Ar vaisiai neutralizuoja šalutinį vėžio gydymo gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas poveikį?

Medikai žino, kad žmonės, turintys nuslopintą imunitetą, toleruoja gydymą, kuris kitu atveju būtų visiškai neįmanomas.

Siekdama šio tikslo, Vakarų medicina įsigudrino ligos iškamuotą ligonį atakuoti vaistais, slopinančiais imuninę sistemą.

Sveika imuninė sistema veikia prieš gydytojų pastangas. Girdėjau atvejų, kai gydytojai, pripažįstantys, kad vaisiai stiprina imuninę sistemą, juos draudžia valgyti kaip tik tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia. Nors tikroji išeitis būtų padėti ligoniams įgyti tokią stiprią sveikatą, kad jiems niekada netektų atsidurti nelemtoje situacijoje, kai tenka rinktis tarp savo gyvybingumo ir gyvybės.

Tai tik dar vienas fragmentiško požiūrio į sveikatą pavyzdys. Kai me­ dicinos profesionalai užsideda akidangčius ir siekia vien sunaikinti ligą nesirūpindami bendra ligonių sveikata, jie priima keistus ir trumparegiškus sprendimus. Deja, šiuo metu farmacijos pramonė turi daugiau galių valdyti viešąją nuomonę negu kada nors anksčiau žmonijos istorijoje. Ar vaisiai rūgština vėžio ligonio organizmą?

Uploaded by

Vėžys dažnai siejamas su dideliu kūno rūgštingumu. Niekas nenustatė, ar rūgštingumas tikrai sukelia vėžį, ar tai tėra būklė, prisidedanti prie tikrosios vėžio priežasties priežasčių. Cheminė virškinimo analizė rodo, jog taip nėra. Ar maistas kūne sukels šarminę, ar rūgštinę reakcija, pirmiausia lemia mineralinis maisto turinys.

Šarminių mineralų vyravimas maiste yra pagrindinis veiksnys, lemiantis organizmo šarmingumą. Kadangi beveik visuose vaisiuose, įskaitant rūgščius, vyrauja šarminiai mineralai, galima drąsiai teigti, kad vaisiai organizmo terpę daro šarmin- gesnę. Šiuo, šarmingumo, atžvilgiu žalumynų poveikis gali būti stipresnis negu vaisių, tačiau vaisius vadinti keliančiais rūgštį nėra pagrindo. Vėžio tyrinėtojai pademonstravo, kad kai ląstelės Petri lėkštelėje panar­ dinamos į tinkamą maistingųjų medžiagų terpę, o toksiški jų metabolizmo produktai yra efektyviai šalinami, rezultatas būna sveikos ląstelės.

Iki šiol šių sveikų ląstelių nepavyko susargdinti vėžiu, kad ir kokiomis kancero­ geninėmis medžiagomis jos būna trumpai veikiamos.

• Liekninantis pilvo formuotojas
• Numesti svorio tik ant pilvo

Kita vertus, negalime tikėtis, jog vartodami organizmo rūgštingumą didinantį maistą, pavyzdžiui, termiškai apdorotus baltymus, kaitintą aliejų ar bulvių traškučius, išvengsime vėžio vien dėl to, kad taip pat valgome daug vaisių ir žalumynų. Taip jau sumanyta, kad net jei mes gyvename ir maitinamės labai tinkamai, mūsų ląstelės dėl normalios kasdienės veiklos ir stresų yra linkusios rūgštėti.

Dėl beribio Gamtos iš­ mintingumo valgydami šarminių savybių turinčius vaisius ir daržoves mes tas rūgštis neutralizuojame. Jei didžioji dauguma mūsų vartojamo maisto organizme didina šar- mingumą, galime gyventi lengvai išlaikydami vidinę pusiausvyrą, arba homeostazę.

Meditacija, joga, buvimas gamtoje ir fizinis aktyvumas truputį mažina rūgštingumą, nors organizmo šarmingumas dėl to pastebimai nedi­ dėja. Tačiau jei į kūną kimšte kimšime nenatūralias rūgštingas medžiagas, jokie natūralių vaisių ir daržovių kiekiai neįstengs neutralizuoti organizmo rūgštingumo.

This is a shame because Joe Jackson has produced some outstanding music over the years. I'm The Man continues the power pop of his debut and showcase Jackson's knack for writing great songs with memorable melodies and thoughtful and often personal lyrics. The album starts out strong with Jackson blaring his harmonica gyvybiškai svarbus x9 svorio metimas the rocking "On The Radio.

But while all these songs are great, the best tracks here are the relationship songs, the should have been hit single "It's Different For Girls" and the reggae of "Geraldine And John. Highly recommended to not only fans of new wave but also fans who just like good pop music.