Dr salės svorio metimas augusta ga.

Norėčiau palinkėti drąsos atsigręžti į savo Tautos, kultūros, istorijos ir žmogiškumo santykių gelmę. O pareigos taps kūrybingumo bendrajame gėryje galimybėmis, drąsaus skirtingų ir kitoniškų žmonių bendrakeleivystės nuotykiu. Treneris Gregas Isaacsas 38 m. Tai pakeitė mane visiems laikams.

Visame tame augimo ir neapibrėžtumo chaose, turime atsigręžti, prisiminti ir pasiremti dr salės svorio metimas augusta ga vertybėmis, su kuriomis ėjome į laisvę. Tai — demokratija, tolerancija, atsakomybė už savo pasirinktą kelią, bendruomeniškumas dr salės svorio metimas augusta ga parama vienas kitam, aistra gyventi ir drąsa svajoti.

Vilius Šapoka: juk sakoma, kad jeigu nori eiti greitai — eik vienas, jeigu nori eiti toli — turime eiti kartu. Savo šaliai norėčiau palinkėti vienybės, kūrybiškumo išlaisvinimo, augimo darnos ir visiems daugiau šypsotis. Noriu matyti besišypsančią Lietuvą. Vilius Šapoka: mokykloje svajojau tapti mokslininku — sujungti kvantinės mechanikos ir bendrosios realiatyvumo teorijas. Ir taip suprasti, kaip iš tiesų veikia pasaulis.

Apie tai svajoju iki šiol. Malūko nuotrauka 35 Apie vakar Marius Gelžinis: savo darbinę karjerą pradėjau kaip medicininės įrangos inžinierius. Vėliau pradėjau dirbti iškart dviejuose darbuose, vienas iš jų buvo tuometinių Lietuvos avialinijų registracijos angl. Marius Gelžinis: daug sričių vis dar be ilgalaikės strategijos. Labai tikiuosi, kad suprasime, jog turėti nacionalinio lygio sutarimą tam tikrais klausimais — bene svarbiausias sėkmės elementas. Marius Gelžinis: esame dar pakankamai kuklus, todėl tiesiog palinkėčiau daugiau drąsos ir ambicijų.

Nebijoti imtis didelių projektų yra sunku visomis prasmėmis, tačiau tik taip jie tampa realybe. Marius Gelžinis: nuo mokyklos laikų grojau įvairiose grupėse, kūriau muziką. Šis pomėgis dar išliko kažkur manyje. Gal todėl ir pakankamai lengva atsakyti - norėčiau būti daug keliaujančiu, koncertuojančiu, kuriančiu muzikantu. Kubaičio nuotrauka 38 Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Modestas Pitrėnas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir orkestro meno vadovas, vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Ž.

Zimnickaitės nuotrauka 39 Vladas Algirdas Bumelis Chemikas, enzimologas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis savo sodyboje Savaitiškių kaime, Trakų rajone A. Zimnickaitės nuotrauka 41 Apie vakar Robertas Dargis: lūžio taškas buvo nepriklausomybė. Atsiradus galimybėms veikti savarankiškai, savas verslas buvo pats optmaliausias sprendimas. Nuo pat verslo įkūrimo pradžios supratau, kad turiu išsiskirti savo paslaugmis ir siūlomu produktu.

Tarp tūkstančių tokių įmonių kaip mano, sėkmės laidas buvo kokybė, kurios negalėjo pasiūlyti kiti. Visada laikiausi principo — nekartoti to, ką daro kiti. Turi pasiūlyti ką nors naują — tai pagrindinis varomasis motyvas. Sukaupę reikiamą pradinį kapitalą, mes vieni pirmųjų pradėjome pirkti sklypus, statyti namus ir pardavinėti nekilnojamą turtą tiesiai klientams. Vidmantas Janulevičius: pasakyti apie kažkokį esminį lūžį, kuris padarė iš manęs asmenybę arba dėl ko aš nusprendžiau būti verslininku, deja, negaliu, nes tokio lūžio nėra.

Visą gyvenimą sistemingai ėjau link to, kad galėčiau daryti tai, ką geriausiai moku. Verslumo savybių turėjau jau vaikystėje ir jaunystėje, o tai patvirtina ir mano tėvai. Manau, kad verslumą paveldėjau iš senelių, kurie buvo ištremti. Iš esmės galėčiau pasakyti, kad tai, ką turiu dabar, turiu tiktai dėka savo tėvų, senelių ir prosenelių, jų įdirbio. Galiu šiuo atveju tiktai padėkoti jiems, kad tapau tuo, kuo esu. Robertas Dargis: svarbiausia aktualija yra švietimas.

Tai prioritetinis klausimas — valstybės ateitis absoliučiai priklauso nuo to, kokį mums pavyks išugdyti žmogų.

Mažai mūsų švietimo sistemoje kreipiama dėmesio į tai, kad išugdyti savarankišką, atsakingą ir kuriantį žmogų. Turime sukurti ekosistemą tokių žmonių atsiradimui ir jų potencialo realizavimui. Per trisdešimt metų nepriklausomybės dar neišsiugdėme instinkto, kad ne mistinė valstybė, o pats žmogus yra atsakingas už save ir savo šalies ateitį. Laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės —tiek būsime laisvi, kiek prisiimsime atsakomybės už savo gyvenimą ir už savo ateitį.

Vidmantas Janulevičius: deja, bet pasitikėjimas verslu yra vienas iš žemiausių per visą mūsų nepriklausomybės istoriją. Toks žemas jis buvo gal tik iš karto po nepriklausomos Lietuvos paskelbimo, tuomet visi verslininkai buvo spekuliantai.

Tai šiuo metu yra skaudžiausias dalykas, nes jeigu šalyje nebus stipraus, aiškaus ir gero verslo, jaunimas nenorės ateiti į verslą. Jeigu ateityje šalyje liks mažai verslo, bus sumokama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.

• Valstybės ir visuomenės veikėjų, verslininkų ir mecenatų, kultūros ir meno kūrėjų, mokslininkų, sportininkų, dvasininkų ir kitų mūsų visuomenės atstovų fotografiniuose atspindžiuose siekiama autentiškai perteikti jų bendražmogiškąją pusę — gyvas emocijas, kasdienę veiklą, gyvenimiškas situacijas ar laisvalaikio akimirkas — bei priminti, kad ŠIANDIEN MES PATYS esame savo ir visų mūsų šalies ateities sėkmės kūrėjai.
• Lisa lieknėjimo kūno vadovas
• Ekologiškas plonas bet koks produktas
• Tačiau rugsėjo 20 d.

Tad šią situaciją turėtume keisti ir bandyti žmones pratinti prie verslo ir ugdyti jų verslumą. Kuo daugiau verslių žmonių, tuo mažiau valstybei reikės išlaikyti savo piliečius ir tuo daugiau pridėtinės vertės su savo kūryba sukurs kiekvienas žmogus. O verslas juk ir yra kūryba. Robertas Dargis: mūsų ateities valstybė yra aktyvių ir savarankiškai veikiančių į žmonių bendruomenė.

Bendruomenė, kurioje kiekvienas dr salės svorio metimas augusta ga pareigą valstybei. Jeigu švietimo sistema išugdys savarankišką ir kūrybingą žmogų ir kiekvienas žmogus galės veikti ir nesvarbu kokioje srityje — ar jis bus gydytojas, menininkas, mokytojas, kepėjas — svarbu kad būtų savo srities profesionalas ir jaustų pasitenkinimą tuo, ką daro ir kuria.

Tik tokių žmonių visuomenė yra ateities visuomenė. Visuomenė, kuri ne tik turi savo nuomonę, bet ir geba susitarti. Vidmantas Janulevičius: norėčiau palinkėti, kad tai būtų vieninga, nepriklausoma geografiškai, ekonomiškai ir politiškai šalis ir kad jai nedarytų įtakos šalia esantys didieji kaimynai.

Visa galima pasiekti, jeigu sistemingai dirbsime, būsime nepriklausomi energetiškai, mąstysime nepriklausomai, turėsime kūrybingą, jauną visuomenę, kuri eis naujų atradimų keliu.

Robertas Dargis: žmogaus svajonės keičiasi, bet svarbiausia turėti drąsos ir jėgų jas įgyvendinti. Daugelis pirmųjų sukūrusių savo verslus buvo svajotojai, siekiantys materializuoti savo vizijas ir svajones Ir būtent dr salės svorio metimas augusta ga žmonės sukūrė dalykus, kurie atrodė neįmanomi.

Vidmantas Janulevičius: tol, kol mokiausi mokykloje ir netgi politechnikume, norėjau tapti automobilių dizaineriu ir konstruktoriumi. Piešdavau daug įvairių automobilių brėžinių, kaip jie turėtų atrodyti, kaip jie turėtų būti varomi. Bet, deja, visa ta svajonė pavirto juokais, kai supratau, jog reikės išvažiuoti iš Lietuvos ir mokytis tuo metu Tarybų sąjungoje: Toljatyje arba Maskvoje. Tad supratęs, kad norimų mokslų tęsti Lietuvoje nėra galimybės, teko atsisveikinti su šia svajone.

Nežinau, ar daug prarado automobilių pramonė dėl manęs, kaip inžinieriaus, projektuotojo, dizainerio, konstruktoriaus, ar visgi aš daugiau daviau pridėtinės vertės Lietuvai, būdamas verslininku. Kažkodėl manau, kad aš daugiau sukūriau pridėtinės vertės būdamas čia, Lietuvoje, ir dirbdamas tai, ką išmanau geriausiai, kurdamas naujas darbo vietas bei naudą Lietuvai.

Danisevičiaus nuotrauka 43 Česlav Okinčic Teisininkas, verslo teisės advokatas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Česlav Okinčic savo biuro balkone Gedimino prospekte, Vilniuje A. Danisevičiaus nuotraukos 45 Užupio respublikos prezidentas, režisierius ir poetas Romas Lileikis Tolkiškėse A.

Zimnickaitės nuotrauka 48 Rūta Meilutytė Olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė bei rekordininkė plaukikė Rūta Meilutytė žvejybos metu Virintos hidrografniame draustinyje, Anykščių rajone. Danisevičiaus nuotrauka 51 Apie vakar Eimantas Sabaliauskas: tėvų ir senelių pavyzdys padėjo suprasti, kad įmanoma pasiekti visko, jei nuoširdžiai to nori ir stengiesi.

Pirmojo vaiko, dukros, gimimas akimirksniu padėjo atsakyti į visus gyvenimo prasmės klausimus, įjungė atsakomybės jausmą ir įspyrė į užpakalį stengtis labiau.

Pirma darbinė kelionė į Švediją atvėrė akis, kad darbo aplinka, savijauta ir tarpusavio santykiai gali ir turi būti ne mažiau jaukūs nei namuose.

Rungtyniauti dėl nesumokėtų nuobaudų negali

Pirma saviugdos knyga ir konferencija padėjo pagrindą tolimesniam asmenybės ugdymo keliui. Pirmasis šimtas darbuotojų leido pamatyti esminius ir kertinius žmonių poreikius bei atpažinti visiems būdingus žmogiškus norus bei savybes. Pirma didelė verslo nesėkmė leido suprasti, kad dažnai persistengimas ir detalių sureikšminimas yra stabdis ir tiesioginis kelias į nesėkmę. Klysti greitai, tai suprasti kuo anksčiau ir padaryti išvadas yra vienas lengviausių kelių į sėkmę. Eimantas Sabaliauskas: mes jaučiamės taip, kaip jaučiasi artimiausi mums žmonės, mūsų aplinka ar vadinamas Feisbuko burbulas.

Todėl kažką keisti pirmiausia reikia pradėti nuo savęs - ar tai būtų gerbūvio gerinimas sau ir savo aplinkai, geresnės infrastruktūros sukūrimas, įvairių nuomonių, diskusijų ir saviraiškos skatinimas. Daryti globalius pokyčius yra sudėtinga, daryti pokyčius lokaliai yra daug paprasčiau ir rezultatas jaučiasi akimirksniu.

Ir jei kiekvienas iš mūsų norės tobulinti savo aplinką, mes nejučia gerinsime ir visuomenės savijautą, žmonių potyrius bei kelsime miesto dvasią. Eimantas Sabaliauskas: neprarasti to sveiko alkio jausmo bei nepamesti degančių akių, kurios pastaruosius trisdešimt metų veda mūsų šalį į priekį. Kitaip tariant, neužmigti ant laurų.

Eiti į Kraštutinumus | Straipsniai

Taip pat linkėčiau daugiau pasitikėjimo ir tarpusavio palaikymo, nepaisant skirtingų patirčių ir pasirinktų barikadų pusių mūsų smėlio dėžėje, kai klausimas lemia visos šalies ateitį.

Eimantas Sabaliauskas: esu laimingas ir dėkingas dėl to, kur esu šiandien. Kiekvienas visada galime tapti tuo, kuo norime, jei kryptingai dėl to stengiamės, nepasiduodame pasitaikančioms kliūtims ir tikime, kad tai pasieksime. Jei nesame ar netampame - vadinasi, tai nėra mūsų svajonė ir tas noras nėra toks stiprus. Na, nebent norite bėgti greičiau už Huseiną Boltą.

Visos mintys galiausiai materializuojasi, dr salės svorio metimas augusta ga svajoti. Trejybės bažnyčios požemių menėje, Anykščių rajone Ž. Danisevičiaus nuotrauka 55 Vilniaus klubas Vilniaus klubas, vienijantis aktyvius Vilniaus verslo, mokslo, kultūros žmones: iš kairės sėdi tarybos narys Gediminas Tursa, direktorė Agnė Dvarionienė, tarybos narys Algimantas Blažys, tarybos narys Romualdas Jonas Kizlaitis, tarybos narė Alina Pūrienė, tarybos narys Valdas Cicėnas, tarybos narys Vidmantas Janulevičius; iš kairės stovi tarybos pirmininkas Alvydas Žabolis, tarybos narys ir kancleris Linas Sabaliauskas Umiastovskių rūmuose, Trakų gatvėje, Vilniuje G.

Repšio nuotrauka 57 Apie vakar Gerardas Rūkas: tokio, kaip lūžio taško, nebuvo. Buvo ilgas kelias į tai, kuo dabar esu. Tėvuko nupirktas pirmas smuikelis, studijos universitete, emigracija, darbas su medžiu statybose, paties įsigyto instrumento neprofesionali restauracija, aistra naujoms žinioms, vėl studijos instrumentų gamybos ir restauracijos ir profesionalus darbas. Be šeimos ir artimųjų palaikymo ir pritarimo gal niekada nebūčiau tuo, kuo dabar esu.

Ir, žinoma, turiu paminėti bei padėkoti savo nuostabų mokytoją Keith Graves Londonas, UK — mano darbų ikvėpėją. Bernardas Petrauskas: išties, mano gyvenimui didelę įtaką turėjo užsispyrimas, smalsumas bei nuolatinis noras išsiaiškinti tai, kas dar galbūt nebuvo paaiškinta. Bet didžiausius nuopelnus atiduodu savo mokytojams, be kurių šiandien nebūčiau tuo, kuo esu dabar. Gerardas Rūkas: Lietuvoje švietimas ir kultūra yra vis dar antroje, o gal net trečioje vietoje. O privalo būti pirmoje.

Skiriant daugiau dėmesio ir finansų šiai sričiai, mažiau reikėtų kovai su nusikalstumu. Didžiausias Lietuvos turtas yra jos darbštūs ir talentingi žmonės. Negailėkim, investuokim į juos. Bernardas Petrauskas: džiuginantis Lietuvos progresas įvairiose sferose skatina tobulėti. Klausimas būtų — kur galėtume būti tobulesni? Gerardas Rūkas: mylėkit ir tausokit savo tautos istoriją, kalbą ir tradicijas.

Bernardas Petrauskas: mokslo bei technologijų tobulėjimas mūsų gyvenimą ir labai palengvina, ir labai apsunkina. Sunkumai atsiranda ten, kur dar neseniai, tai buvo visai paprasta! Tad palinkėjimas būtų nepamiršti ir kelti kelis klausimus: kas mes buvome? Kas mes esame ir kuo norėtume būti? Gerardas Rūkas: tikriausiai geru staliumi-dailide.

VKL Vasaros Lyga

Viena iš svajonių - tapti astronautu ir pamatyti kosmosą savomis akimis. Zimnickaitės nuotrauka 59 Apie vakar Pranas Kuisys: manau, tai natūrali branda, kai pradedi suvokti gyvenimą gerokai giliau ir plačiau, kai ieškai prasmingesnių ir tvaresnių motyvų savo veiksmams, net buičiai. Šeima ir vaikai tam yra stiprus postūmis, užaštrinantis pasikeitusią atsakomybę ir prasmę. Pranas Kuisys: man labiausiai rūpi Lietuvos ateitis. Svarstant apie tą ateitį natūraliai, imi svarstyti apie ilgalaikę šalies plėtros viziją — kur einame ir kuo norime būti.

Sunku būtų sutikti, kad šiandien šalis turi aiškius ateities prioritetus, apsisprendimą, kokią visuomenę norima sukurti. Nepakankamai įvertiname ir besikeičiantį geopolitinį kontekstą — atrodo, kad nepasimokome iš savo pačių istorijos, kaip sunku kurti ir atkurti valstybę, laisvę, ir kaip lengva ją prarasti.

Nepaisant to, stebėdamas jaunąją kartą, matydamas, kaip greitai ji perima naujoves, kokia ji drąsi ir pasitikinti, neabejoju, kad Lietuvos laukia šviesi ateitis. Neabejoju, kad ir po šimto metų čia gyvens išsilavinę, naujovėms reiklūs, pasauliui atviri žmonės, taip pat kaip ir šiandien kalbantys įvairiomis užsienio kalbomis, bet kasdien su šeima prie vakarienės stalo bendraujantys lietuviškai.

Greičiausias būdas numesti svorio - badavimas

Pranas Kuisys: retai susimąstome, tačiau rytojų kuriame dar šiandien: tai, kaip gyvename, kokius sprendimus darome dabar, turės reikšmingą įtaką mūsų ateičiai.

Turime daryti ir padaryti viską, kad išsaugotume mūsų laisvę ir valstybę, atvirą sparčiai besikeičiančiam pasauliui, tačiau savitą, stiprią ir gerbiamą. Taip pat turime sau priminti, kad tai nėra baigtinis procesas ir reikalauja nuolatinių mūsų pastangų. Pranas Kuisys: kiekvienas žmogus turime galimybes realizuoti savo svajones. Nereikia tam būti kitu.

Šią savotišką prabangą mums suteikia faktas, jog gyvename laisvoje šalyje, laisvoje pasaulio dalyje. Svarbu savo svajonių siekti kryptingai, eiti link jų su atkaklumu ir nesustoti suklupus. Problemos kyla tada, kai žmogus stengiasi būti ne savimi, o aklai seka kitais, mato save kitų akimis.

Tai mažina žmogaus savivertę ir galimybes, kurios kiekvienam žmogui riebalų nuostolių papildams. Danisevičiaus nuotrauka 61 Juozas Erlickas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, poetas, publicistas bei aktorius Juozas Erlickas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje A.

Zimnickaitės nuotrauka 63 Apie vakar Pakeitimas gyvenamos vietos iš Lietuvos į Vokietiją. Tai ne tik įtakojo mano gyvenimą, bet ir padėjo aiškiai suvokti, kas esu ir kur mano šaknys.

Per atstumą supranti, kas yra tavo Tėvynė dr salės svorio metimas augusta ga dažniau mąstai apie tapatybės klausimus, ypač auginant vaikus, gimusius jau ne Lietuvoje ir dvikalbystėje. Tapatybę apsprendžia mūsų kalba, tradicijų laikymasis, emocinis prisirišimas ir asmeninė atsakomybė.

Tai yra pagrindas, kaip mes sau apsibrėžiame lietuvybę ir dažniausiai tuo gyvename. Labiausiai jaudina šių dienų Lietuvos raida, kai valstybė ženkliai atitrūkusi nuo žmonių, kurie nebesijaučia esantys patys šeimininkais. Tai įtakojama socialinės ir politinės kultūros nepakankamumu. Na ir Lietuvos išskirtinumo pasaulyje paieškos. Nebūdama Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininke, profesija — ekonomistė, svajočiau būti rašytoja ar literatūros kritike, kad galėčiau ne tik rašyti, bet ir perskaityti kuo daugiau knygų šypsosi.

Zimnickaitės nuotrauka 69 Apie vakar Vidmanas Martikonis: ryškiausias mano gyvenimo laikotarpis, kuris pastūmėjo į šiuolaikinio gyvenimo pradžią, buvo metais, kuomet dr salės svorio metimas augusta ga energingas ies metų pilietis pajaučiau artėjančius nepriklausomos Lietuvos kontūrus ir laisvumo dvasią.

Kartu su ilgai laukta nepriklausomybe, rinkos ekonomika padėjo gyvenime pradėti naują etapą. Vidmantė Martikonytė: prieš keletą metų dirbau advokatės padėjėja, tai nebuvo mano pašaukimas, niekad į darbą neidavau su džiaugsmu. Ir vieną dieną vartydama dokumentus tiesiog susimąsčiau — nejaugi šitaip praleisiu dar 50 metų? Tą dieną ir nusprendžiau mesti teisinį darbą ir viską pradėti iš pradžių. Vidmanas Martikonis: pažvelgus į šių dienų aktualijas labiausiai neramina tai, kad visomis priemonėmis įvairios valdžios iniciatyvos kuria išlaikytinių mentalitetą, bando įdiegti suvokimą, jog žmogui priklauso gauti vieną ar kitą dalyką neįdedant pastangų, šalyje palikdamos vis mažiau vietos veikiančiam ir kuriančiam žmogui.

Dideliu pagreičiu trūkinėja valdžios ir dr salės svorio metimas augusta ga tarpusavio ryšiai, nyksta pasitikėjimas sava valdžia, o tai veda į augantį abejingumą. Net ir pačia moderniausia įranga apsiginklavę piliečiai neapgins savo valstybės, jei šie bus ja abejingi ir nusivylę. Vidmantė Martikonytė: man labai rūpi globalinis atšilimas, kaip galime sumažinti poveikį klimato kaitai. Vidmanas Martikonis: galvojant apie ateitį, būsimoms kartoms linkiu nesiblaškyti, tvirtai ir atkakliai eiti savo keliu užsibrėžtų tikslų link.

Tokio kelio pagrindas yra pasitikėjimas savimi ir įmanomas tik tada, kuomet tikrai tiki tuo, ką darai. Ateities kartoms ir valstybei svarbu suprasti, kad didus ir stiprus — ne tas, kuris garsiai šaukia ir grėsmingai būgnais muša, o tas, kuris mažais žingsneliais diena iš dienos siekia savo svajonių ir tikslų. Tikiuosi, kad ateityje žmonės jaust laimingi ir laisvi bei to pasekoje kurtų protingą valdžią ir stiprią valstybę. Vidmantė Martikonytė: saugoti ir vertinti tradicijas. Vidmanas Martikonis: jei galėčiau pasirinkti, kuo būti, jei nebūčiau savimi, turbūt ilgai dvejočiau, kadangi kyla įvairiausių idėjų, nuo Zebedeno iki Puntuko.

Tačiau šiuo metu artimiausia mintis man yra būti žeme, ant kurios išdygo kokia yra ideali riebalų deginimo zona Lietuvos Stelmužės ąžuolas. Vidmantė Martikonytė: esu tuo, kuo norejau būti, manau, jei nebūčiau išdrįsusi mesti teisininkės karjeros, bučiau namų šeimininke. Zimnickaitės nuotrauka 71 Apie vakar Martinas Gusiatinas: nuo jaunų dienų buvau aktyvus, nieko nedariau puse jėgos. Jei sportavau, tai sportavau, jei stačiau, tai rūpinausi tuo dieną naktį.

Dėl to suvokimo netapau atsiskyrėliu, neišėjau basas į miško lūšnelę vienatvėje mąstyti apie pasaulio slėpinius. Darbas, aktyvi kasdieninė veikla man ir dabar teikia didžiausią malonumą.

Bet dabar jau žinau, kad pajutau būties pilnatvę ir dvasios ramybę tada, kai netaupydamas uždirbtų pinigų, įvykdžiau mamai duotą pažadą pastatyti Klaipėdoje sentikių maldos namus su visu kompleksu kitų pastatų, o kitame miesto gale, jausdamas visos šeimos palaikymą, labai ženkliai parėmiau Šv.

Pranciškaus Asyžiečio koplyčios prie dvasinės paramos onkologiniams ligoniams centro ir pranciškonų vienuolyno statybą. Tai yra vietos, kur žmonės neša savo džiaugsmus ir bėdas, tikiuosi, kad randa ramybę, kurią aš pats pajutau. Martinas Gusiatinas: gyvenu seniai, mačiau įvairius laikus. Džiugina, kad Lietuvos žmonės atlaikė visas negandas ir tiek daug pasiekė, ypač per pastaruosius trisdešimt metų.

Bet negaliu nutylėti, kad stebiuosi ir nusimenu, matydamas, kiek jėgų yra švaistoma valdžios dalyboms, smulkių interesų gynimui ir intrigėlių rezgimui. Jei tiek jėgų mūsų valdantieji visose valdžios grandyse, nuo savivaldos iki Seimo, skirtų tiesioginiam darbui, kuriam yra pašaukti ir išrinkti, Lietuva klestėtų ir būtų pavydėtinas pavyzdys.

Martinas Gusiatinas: taikos ir ramybės. Visa kita yra uždirbama. Martinas Gusiatinas: mūsų kartai realybė pranoko bet kokias svajones. Nėra prasmės gyvenime mėginti žiūrėti į galinio vaizdo veidrodį ir spėlioti, kas galėjo būti kitaip. Nuėjau savo kelią, nieko nesigailiu ir nieko nenorėčiau keisti ar būti kuo nors kitu. Dievo Motinos Dangun ėmimo ir šv. Kubaičio nuotrauka 73 Apie vakar Esminis lūžis įvyko — metais, Lietuvai išsivaduojant iš sovietinės okupacijos ir tai motyvavo rinktis kelią, susijusį su tarnyste valstybei.

Kalbant globaliai, rūpi ir jaudina geopolitiniai dalykai ir sprendimai, susiję su Lietuvos saugumu, ES ateitimi. Kalbant apie Lietuvą — valstybės raida, ekonominis augimas, žmonių pasitenkinimas savo šalimi, valstybės vieta globaliame pasaulyje.

Didžiuokimės, kad esame šios didžios savo istorija ir širdimi valstybės gyventojai, jos rytdienos istorijos kūrėjai — nuolat širdyje nešiokime savo valstybės simbolius, niekada jų neišduokime, išsaugokime unikalią kalbą, papročius, būkime demokratinio, bendražmogiškomis vertybėmis grįsto pasaulio kokybinė dalis. Tikriausiai siekčiau to paties — tarnauti savo valstybei ir jos žmonėms. Repšio nuotrauka 75 Apie vakar Birutė Garbaravičienė: likimas laimingai lėmė, kad turėjome ypatingus tėvus, kad pavyko sutikti charizmatiškų asmenybių.

Galbūt svarbiausias gyvenimo momentas, kai atradom vienas kitą ir visam gyvenimui tapom bendražygiai: mūsų santuoka jau įkopė į penktąją dešimtį, o laimingiausi momentai, kai gimė mūsų sūnūs Jonas ir Saulius.

Lūžiu galėtume abu vadinti Nepriklausomybę ir Laisvę — būti savimi, kalbėti, rašyti, veikti, atrasti naują pasaulį. Birutė Garbaravičienė: yra daugybė dalykų, kuriais galime džiaugtis, bet labai dažnai nemokame. Deja, vis dar šlubuojame kurdami atvirą pilietinę visuomenę. Birutė Garbaravičienė: esminės vertybės nesikeičia ir reikia branginti, tai, ką turime — laisvę, idealus, žmogiškumą, pagarbą vienas kitam, gebėjimą išgirsti, kalbėti net ir su oponentais be šališkumo ir pykčio.

Kad ir ką mums pirštų technologijų, malonumų ir tuštybės kupinas pasaulis, nereiktų pamiršti idealizmo ir Dešimt Dievo įsakymų. Birutė Garbaravičienė: esame tuo, kuo esame ir dėkingi Apvaizdai už tai, ką turime. Zimnickaitės nuotrauka 77 Apie vakar Ričardas Malinauskas: šviesios atminties profesoriaus, Seimo nario Justino Karoso įkalbintas sutikau dalyvauti ųjų savivaldos rinkimuose — tai buvo esminis pokytis, kai iš sėkmingo šeimos verslo pasukau į savivaldos politiką.

Tai aukštyn kojomis apvertė mano gyvenimą. Sulaukęs didžiausio druskininkiečių palaikymo, buvau išrinktas pačiu jauniausiu Lietuvos meru.

Lietuva ir Mes Knyga

Ir prisiėmiau atsakomybę už Druskininkus, tada reikalavusius didelių pokyčių. Ričardas Malinauskas: gyvendamas valstybės pulsu ir vertindamas paskutinį dešimtmetį, nerimauju dėl Lietuvos valstybės traukinio nulėkimo nuo teisinės valstybės bėgių. Ričardas Malinauskas: svajokime ir kurkime nenaikindami, vedini teigiamų emocijų ir kilnių tikslų. Ričardas Malinauskas: mano svajonė ir siekis — klestintys Druskininkai. Jei nebūčiau tuo, kuo dabar esu, būčiau versle, sėkmingai plėtočiau šeimos verslą, užkariaudamas Lietuvos ir užsienio rinkas.

Zimnickaitės nuotrauka 79 Apie vakar Be jokios abejonės, man, kaip ir daugeliui, reikšmingiausia buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Nors ir nedaug, bet teko susipažinti su buvusios sovietinės sistemos apribojimais tiek ekonomine, tiek vertybine prasme. Buvo daug deklaracijų ir suvaržymų bei nedaug galimybių. Atkūrus nepriklausomybę, tarsi šviežio oro gūsis plūstelėjo galimybių gausa ir Praūžė banditizmo laikotarpis, nusinešęs ne vieno aktyvaus ir šviesaus proto verslininko gyvybę.

Bet mes nesustojome, kūrėme, statėme, vystėme naujus santykius, naują ir, mūsų manymu, žymiai teisingesnę, vertybių sistemą.

Populiarus pagal temą

Gyvename geriau nei kada nors anksčiau, bet Tarpais atrodo, kad kažkokia nematoma jėga, pasinaudodama mūsų silpnybėmis, o gal kvailumu, susuka tokį įvykių verpetą, kad niekas nebesuvokia kur tiesa, o kur melas, kas gerai, kas nevisai.

Bet viskas nurimsta, mes tobulėjame, vystomės, rūpinamės gerove, kovojame dėl savo vietos, reikšmingumo Europos sąjungoje ir Mažų tautų, valstybių stiprybė slypi jos piliečių vienybėje. Žmonės ją kurią arba naikina. Norisi, kad kažkada ateityje mes ją turėtume tokią tikrą, kad turtingas ir vargšas kartu už ją stovėtu petis į petį, apie mus sklistų gandas iki pat tolimųjų šalių, ir tai būtu mūsų egzistencinės teisės išraiška.

Priešingu atveju, mes galime ją ir prarasti, kaip jau ne kartą buvo įvykę mūsų istorijoje. Būčiau karvedys kokios nors didelės armijos, kovojančios su blogiu ar už išlikimą. Repšio nuotrauka 81 Apie vakar Justas Janauskas: tikriausiai didžiausią įtaką verslui ir pasiekimams turėjo mano užsispyrimas nepasiduoti. Ir gerais, ir blogais laikais reikėjo išlaikyti blaivų protą ir judėti toliau.

Devyneri metai kuriant Vinted, tuomet Vinted paleidimas gyventi savo gyvenimą, ir naujų įmonių Vieta ir Qoorio įkūrimas tęsia šią kelionę. Gabija Grušaitė: po dvylikos metų gyvenimo svetur Malaizijoje ir Londone grįžau į gimtąjį Vilnių ir jaučiu, jog dabar tiek save pačią, tiek savo miestą matau visai kitaip ir norisi kurti čia gyvenimą.

Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė: technologijos sparčiai keičia pasaulį, kartu nori nenori tenka keistis ir mums. Dabartinė edukacijos sistema nėra pritaikyta šiai realybei ir neparuošia jaunų žmonių ateičiai. O naujame pasaulyje nuolatos mokytis turės visi, ir jauni ir seni, kaip charlotte geordie krantas numetė svorio ieškome tam sprendimų, kurie veiktų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė: abu esame ir būname tik taip, kaip norime. To ir norėtume palinkėti mūsų šaliai ir ateities kartoms. Malūko nuotrauka 83 Apie vakar Romualdas Bėkšta: pokytį, judėjimą į priekį skatina sutikti žmonės, bendradarbiavimas ir draugystė. Manau, kad gebėjimas išlaikyti ilgalaikius santykius yra didelė vertybė tiek versle, tiek ir gyvenime.

Romualdas Bėkšta: mes gyvename kryžkelėje daugeliu prasmių: tarp Rytų ir Vakarų, taip pat esame Europos pakraštys, bet kartu — jos centras. Tokiame kontekste yra vienas ypač aktualus ir neišspręstas klausimas — švietimas.

Sena sistema jau neveikia, o nauja dar nesukurta. Kol kas tik dairomės bei ieškome pasaulinių pavyzdžių ir čia vėl esame kryžkelėje. Kasdieniai dabarties bei netolimos ateities iššūkiai, tokie kaip dirbtinio intelekto ir žmogaus santykis, reikalauja pažengusios, jau veikiančios švietimo dr salės svorio metimas augusta ga.

Neabejotinai didžiausios investicijos turėtų būti šioje srityje, jos esminiams pokyčiams. Romualdas Bėkšta: būti laisviems ir darbštiems, kurti ir gyventi įdomų gyvenimą, kuris nebūtų paviršutiniškas.

Tvarumas, ilgalaikiškumas yra ateitis. Romualdas Bėkšta: visų pirma, sakyčiau, kad dar nesu tapęs kažkuo, nes esu kūrimosi procese. Po metų, trejų ar dešimties būsiu kitoks — bet vis dar procese. Jis nesibaigiantis. Negalima tiesiog sustoti ir pasakyti - viskas, nes tai būtų iliuzija. Judėjimas, virsmas yra esminiai ir prigimtiniai viso pasaulio dalykai.

Kiekvieną dieną matau naujas galimybes, kurios, kaip mozaika, formuoja tiek ateitį, tiek ir mane. Malūko nuotrauka 85 Apie vakar Kaip tik artėjo mano aštuonioliktasis gimtadienis, o kartu su juo daug svarstymų ir apmąstymų dėl ateities. Šiandien, žvelgdamas atgal į tuos įvykius suprantu, jog būtent naktis šalia Televizijos bokšto nulėmė tai, jog atsisakiau savo ankstesnių planų ir pasirinkau dirbti Lietuvai.

Šiandien galvoje sukasi trys raktažodžiai — valstybė, visuomenė ir verslas — bei mintys, kaip sulieknėti virš 60 su Registro centro komanda galime padėti jiems dar stipriau dirbti kartu, didinti tarpusavio bendradarbiavimą ir siekti visoms pusėms naudingų rezultatų.

Palinkėčiau išlaikyti tą patį tempą, kuriuo augame ir tobulėjame kaip valstybė pastaruosius 30 metų. Per tuos metus pasiekėme be galo daug, bet tolimesnis ryžtas ir ambicijos yra būtini sėkmingai valstybei. Jei reikėtų rinktis iš naujo, vis vien rinkčiausi darbą valstybei.

Zimnickaitės nuotrauka 87 Apie vakar Visas žmogaus gyvenimas yra potvyniai ir atoslūgiai. Kiekviena diena, kiekviena patirtis, kiekvienas augimas ir brendimas gali pasitarnauti ir turi pasitarnauti asmenybės brandai, augimui, gelmės bei prasmės suvokimui. O visa tai veda į savęs paties buvimo būti šiame pasaulyje atradimą. Nėra lengva ir labai paprasta atrasti esminius lūžius. Manau, kad vaikystės, paauglystės ir savęs atradimo lūžiui pasitarnavo namų aplinka: 16 kvadratinių metrų kambarėlis ir 5 asmenų šeima.

O už ėjimą į bažnyčią ir pajuoka prieš klasę. Visa tai formavo supratimą, kad svarbu gyvenime ne tai, ką turi, bet tai, kas esi. Lūžio taškas buvo kelias, vedantis į Šventovę. Į tą erdvę, kurioje galėjau būti pačiu savimi.

Būti bendruomenės akivaizdoje, būti tarnystės kelyje, matyti ir patirti sutiktų ypatingų dvasinių šviesulių pamokas ir padrąsinimus. Jų gyvenimo, pavyzdžio ir brandos epochoje esu subrendęs.

Man tai buvo ypatingu padrąsinimu, savivertės branda, savigarbos mokykla ir gebėjimas kiekvieno sutiktojo akivaizdoje būti savimi ir būti tikru.

Antrasis lūžis — kunigystės kelio pasirinkimas. Sąmoningas, laisvas, asmeninis sprendimas, kuris subrendo kaip atsakymas į pasaulio tikrovę, į būtinybę ir poreikį taip išreikšti save. Asmenybių pavyzdys. Šeimos vidinė stiprybė, kuri pasireiškė ne idealiais nugludintais santykiais, bet išmintingu supratimu ir palydėjimu atrasti savo kelią. Tėvų dovanota laisvė pasirinkti kelią, močiutės ypatingas savęs atidavimas anūkams.

Trečiasis lūžis — atsakomybė prieš visuomenę. Sąjūdžio Kelias, Nepriklausomybės kelias kartu susipynęs su jaunystės svajonėmis ir poreikiais. Visa tai ir suformavo esminį gyvenimo lūžį — savęs atradimo, savivokos ir pašaukimo kelio atradimą. Esu labai laimingas žmogus, kad mano svajonė, pašaukimas, tarnystė ir veikla atrado darną mano asmenyje ir gyvenime. Širdyje daug dalykų mąstant apie šiandieną.

Labiausiai rūpi žmonių tarpusavio santykių darna ir visos žaizdos, kurios atsiveria — susvetimėjimas, individualizmas, vartotojiškumas, susipriešinimas, besaikis lenktyniavimas, kuris ir atveda prie didžiosios problemos — kito, šalia esančio, atmetimo.

Kovojame už žmonių su negalia teises ir, tuo pačiu, reikalaujame selektyvinių abortų įstatymo. Kovojame už gyvūnų teises, bet visiškai, dr salės svorio metimas augusta ga normalų dalyką, kaip žmogaus teisę, svarstome teisę į gyvybės nutraukimą. Esame pasimetę vertybinėje hierarchijoje.

Sąžinė, dora, duoto žodžio laikymasis, pagarba ir teisingumas kažkur pasiklydo daugelio žmonių sąmonėje. Visuomenės nuomonę nulemia ne darbai, bet apkalbos ir intrigos. Šiandien įvairiomis formomis ir toliau pasireiškia žmogaus išnaudojimas bei pažeminimas. Gobšumas išardo ne tik šeimas, bet priešais paverčia gimines, draugus ir bendradarbius. Lojalus tampa ne sąžiningas ir darbštus, o skundikas ir pataikūnas.

Trokštame turėti, bet ne darbo ir pastangų dėka, o sukombinuotų gyvenimo ir santykių dėlionių sąskaita. Esminis dalykas, kad, pasidavę vienadienio gyvenimo šėlsmui, nustojome į daugelį dalykų dr salės svorio metimas augusta ga rimtai.

Nustojome žvelgti rimtai į žmogų, šeimą, santykius ir net pačią meilę — viskas suvedama tik į naudą ir reikalavimą būti padarytam laimingu žmogumi. Nustojome rimtai žiūrėti į įsipareigojimus ir priesaikas: nepavyks — nieko tokio. Tai knyga, kuri Holivude iš esmės neskaityta. Treneris Gregas Isaacsas 38 m. Manau, kad niekada nebuvo tokio lieso žvilgsnio, kaip šiandien. Raumeningos Lindos Hamiltono rankos arba G. Tiesa, kai kurios žvaigždės tvirtina, kad lieknumas yra jų genuose.

Ji airė ir turi tokią greitą medžiagų apykaitą. Tačiau kiti pripažįsta, kad jie sunkiai dirba, kad išliktų liekni. Ally McBeal žvaigždė, Jis sakė, kad jie tai daro ne tam, kad būtų tvirti ar tinkami.

VKL: Senieji Trakai

Tik todėl, kad tai spaudžia pramonė, sako daugelis aktorių. Tai žinia, kurią aktorė Lauren Holly neseniai gavo iš pirmų rankų. Ji laikėsi kalorijų turinčios, daug baltymų turinčios dietos ir padidino mankštos režimą iki 30—45 minučių kardio ir šešias dienas per savaitę po valandą svorio treniruočių.

Per penkias savaites ji numetė 10 kg. Pasak stilistų, dizaineriai dažnai tiekia tik mažo dydžio pavyzdžius, skirtus televizijos spintoms. Kada paskutinį kartą matėte filmą, kuriame pagrindinė aktorė buvo didesnė nei 6 dydžio?

Jaunimo apimtame Holivude pažvelgti į motiną gali reikšti karjeros savižudybę. Tačiau liekant moksleivei lieknai laikantis dietų, kuriose pabrėžiami baltymai ir visi, išskyrus angliavandenius, kyla fizinių pavojų. Jamesas Dillardas, klinikinis medicinos instruktorius Kolumbijos universiteto Manheteno gydytojų ir chirurgų koledže. Bet žmonės yra tokie trumparegiai. Kol galbūt kažkas juos supras, koks nesveikas gali būti lieknas. Tada praėjusio sezono pabaigoje ji susirgo gripu. Ant mano kūno tai yra tonas svorio.

Tai buvo baisu. Mačiau, kad sergu. Atrodžiau paniuręs. Vis dar baisiau yra ilgiai, iki kurių kai kurie eina.