Prarasti riebų olandą ir barelį

Prieš pat dešimtą ant namo stogo nukrito sviedinys. Suspaudimas turi būti kartojamas tol, kol ant rutulio susidaro įtrūkimai. Trys milijonai to nedaro. Trečia, į archetipinį Australijos atvejį panašūs dalykai per kitus tūkstantmečius vyko kiekvienąkart, kai žmogus kolonizuodavo naują išorinio pasaulio kertelę. Neklausiame, kieno jis.

Nuo metų liepos jai artimas žmogus visus užrašus perspausdino mašinėle. Taip trumpos tezės virto sakiniais. Neaiškios vie­ tos buvo paaiškintos, tekstas papildytas užmirštomis detalė­ mis. Atskiruose lapeliuose prikeverzoti tekstai surašyti j savo vietas. Taip ant pilko karo laikotarpio popieriaus atsirado mašinraščio puslapis su mažais tarpais tarp eilučių.

Yuval - Noah .HarariSapienslt PDF - rasuredija.lt

Po kelerių metų užrašai pateko į autorės pažįstamų rankas. Vie­ nas jų buvo rašytojas Kurtas W. Marekas C. Ceramaskurio manymu, asmeninių išgyvenimų sculpsure riebalų nuostolių apžvalgos galima vadinti epochą charakterizuojančiu dokumentu.

Rašytojas perdavė tekstą vienam Niujorko leidėjui.

Šis metų ru­ denį išleido vertimą. Nuo tada buvo išleisti vertimai švedų, norvegų, olandų, danų, italų, japonų, ispanų, prancūzų ir suomių kalbomis. Supratinga skaitytojų reakcija tokioje daugybėje šalių ir tikėjimas gydančia prabėgusio laiko galia paskatino autorę sutikti išleisti dienoraštį vokiečių kalba. Siekiant išsaugoti 6 ANONIMĖ konfidencialumą rankraštyje buvo pakeisti visi vardai ir dau­ gybė smulkių detalių, o kai kurių faktų visiškai atsisakyta.

Kiekvienas skaitytojas supras, kodėl autorė nenori atskleisti savo tapatybės. Be to, ji kaip asmuo nėra labai svarbi - die­ noraštyje aprašytas ne išskirtinis atvejis, o žiaurus nesuskai­ čiuojamos daugybės moterų likimas. Be autorės pasakojimo mūsų laikų kronikos, kurias dažniausiai rašo vyrai, būtų vienpusiškos ir nepilnos. Garsas, vakar panašus į tolimą ūžimą, šiandien virto nesiliaujančiu gausmu.

Gebėjimas perduoti didesnius informacijos kiekius apie Homo sapiens supantį pasaulį Galimybė suplanuoti ir įvykdyti sudėtingus veiksmus ir taip, pavyzdžiui, apsisaugoti nuo liūtų ar sumedžioti bizoną Gebėjimas perduoti didesnius informacijos kiekius apie socialinius sapiens santykius Didesnės ir darnesnės grupės, siekiančios narių Gebėjimas perduoti informaciją apie išties neegzistuojančius dalykus, kaip kad genties dvasias, nacijas, ribotos atsakomybės bendroves ir žmogaus teises. Kitaip tariant, kitų senovės žmonių elgsena nekito dešimtis tūks­ tančių metų, o sapiens visuomenės struktūra, tarpasmeninių santykių, ekonominės veiklos ir kitos elgsenos pobūdis kartais visiškai pakinta per dešimtmetį ar du. Pamąstykime apie Berlyno gyventoją, gimusią m.

At­ rodo, tarsi į plaučius su oru trauktum pabūklų dundėjimą. Ausys atbunka, ir girdi tik sunkiausio kalibro šūvius. Net neįmanoma nustatyti, kurioje pusėje. Mes gyvename pabū­ klų vamzdžių apsuptyje, ir ratas kas valandą siaurėja.

partitioner/rasuredija.lt at master · jakerylandwilliams/partitioner · GitHub

Kartkartėmis įsispengia nejauki tyla. Staiga prisimeni, kad dabar pavasaris. Pro juodus apdegusius gyvenvietės griuvėsius iš šeimininkų netekusių sodų vėjo šuorai atneša alyvų kvapą. Akacijos strampas prie kino teatro suputojo šviežia žaluma. Tikriausiai per pertraukas tarp pavojaus sire­ nų padirbėjo sodininkai - prie Berlyno gatvėje prarasti riebų olandą ir barelį pavėsinių juoduoja šviežiai apversta velėna.

Tik paukščiai nepasitiki šiuo pavasariu - ant mūsų stogo latako nematyti nė vieno žvirblio. Jo jau tykojo du tuzinai žmonių.

Laikraštinin­ kas prarasti riebų olandą ir barelį pradingo smulkias monetas tiesiančių rankų miške. Tai jau nebe tikras laikraštis - tik speciali laida, atspausdinta ant vieno gerokai sudrėkusio lapo abiejų pusių. Pirmiausiai perskaičiau Ver­ machto pranešimą. Vėl nauji vietovardžiai: Miunchebergas, Zėlovas, Bucholcas.

Prakeikimas - iki skausmo pažįstami pavadinimai. Probėgšmiais užmečiau akį į naujienas iš Va­ karų fronto. Kiek jis mums berūpi?

Lemtis atkeliauja iš Rytų - ji pakeis pasaulį, kaip kažkada ledynmetis pakeitė Žemės klimatą. Žmonės kamuojasi uždavinėdami sau neatsakomus klausimus.

Noriu galvoti tik apie šią dieną ir apie tai, ką reikia nuveikti dabar.

Aplink kioską spiečiasi žmonių grupelės - niūrūs veidai, murinantys prislopintais balsais: —Juk kiekvienas turėjo bent truputėlį vilties Jis niekaip neprasisprau- džia pro lūpas.

Vėl aukštyn į mansardą. Tai ne prarasti riebų olandą ir barelį namai. Savųjų ne­ beturiu. Baldais apstatytas kambarys, kurį subombardavo, irgi nebuvo mano, tačiau per šešerius ten pragyventus metus M oteris Berlyne 9 jo sienos jau buvo persigėrusios mano alsavimu, pripratu­ sios prie mano knygų, paveikslų ir šimtų niekučių, kuriuos gyvendamas žmogus sukaupia aplink save. Ten buvo mano jūrų žvaigždė —suvenyras iš paskutiniųjų taikių atostogų, - dvipusis sieninis kilimas, kurį Gerdas atvežė iš Persijos, ža­ dintuvas įlenktu korpusu, fotografijos, seni laiškai, prarasti riebų olandą ir barelį, monetos iš dvylikos valstybių, nebaigti mezginiai, šiluma dvelkiantys sendaikčiai - visi nugyventų metų prisimini­ mai, jų odos, žievės ir nuosėdos.

Dabar, kai viso to nebėra ir liko tik krepšys su keliais dra­ bužiais, jaučiuosi nuoga ir lengva. Aš nieko nebeturiu, todėl man priklauso viskas, pavyzdžiui, šis svetimas butas palė­ pėje.

1.  Да-да.

Iš tiesų jis nėra visiškai svetimas. Šeimininkas —buvęs mano kolega. Kol jis nebuvo pašauktas į karą, dažnai čia svečiuodavausi. Mudu sudarydavome sandorius, atitinkan­ čius laikmečio dvasią: savo prancūzišką konjaką iškeičiau į daniškus mėsos konservus, prancūzišką muilą - j puskojines, kurias jis buvo gavęs Prahoje.

Netgi turėjau progą pranešti jam apie subombarduotą būstą ir gavau leidimą atsikrausty­ ti čia. Paskutinė jo žinutė atėjo iš Vienos —kolega pasakojo gavęs vietą Vermachto cenzūros tarnyboje.

Kur jis dabar?. Šiaip ar taip, butų mansardoje paklausa nedidelė. Be to, per stogą prasisunkia lietus, nes kai kur čerpės sudėtos lipitor numesti svorio arba nubyrėjusios. Čia, viršuje, niekaip negaliu nurimti —nuolat zuju po kambarius.

Deja, neradau beveik nieko. Namų tvarkytoja ponia Vajers suspėjo užbėgti man už akių.

• Moteris Berlyne - PDF | PDF
• Šiais tikslais naudojami šie sprendimai: molis; smėlio cementas; kalkinti.
• Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentaisaugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
• Nuo metų liepos jai artimas žmogus visus užrašus perspausdino mašinėle.
• Charakteristikos Žymos: tabletės, Tabletės, matepad, lcd bloknotą, android tablet, tabletė 10 pastaba, gotic, ecran, samsung galaxy tab
• Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis - Archyvas - Verslas -
• Krosnių, molio, molio ir smėlio klijavimo ir kt. Sprendimai - Asamblėja

Dabar viskas priklau­ so visiems. Ryšys tarp daiktų ir žmonių tapo labai trapus - sunku atskirti, kas yra tavo, o kas —svetima. Už stalčiaus radau suspaustą laišką buto šeimininkui.

Gėdijausi, kad skaitau, tačiau vis tiek perskaičiau. Jausmin­ gas meilės laiškas - nuleidau jį į klozetą.

Warren Buffett: Just Looking At The Price Is Not Investing - CNBC

Vanduo vis dar tiekiamas beveik be pertrūkių. Širdis, skausmas, meilė, geismas —kokie tolimi ir svetimi žodžiai. Akivaizdu, kad norint patirti subtilius jausmus, būtina reguliariai sočiai pa­ valgyti.

Trumpos naujienos

Dabar, kai rašau šias eilutes, mano dėmesio centre yra skrandis. Visos mintys, jausmai, troškimai ir viltys susi­ jusios tik su valgiu. Po dviejų valandų. Besigaluodamos plevena dujų liepsne­ lės. Jau kelios valandos, kai virš jų stovi puodas su bulvėmis. Visoje šalyje varganiausios bulvės, skirtos spiritui varyti, suverdančios į bjaurią klampynę - jų skonis panašus į kar­ tono.

Vieną prarijau pusžalę. Šiandien nuo pat ryto kem­ šu į pilvą maistą. Pas Bolę ištirpinau šviesiai melsvus pieno miltelius, kuriuos Gerdas buvo prarasti riebų olandą ir barelį prieš Kalėdas. Tai buvo nuostabus metas. Pildama skystį iš palenkto ąsočio, pardavėja pasakė, kad į Berlyną nebeįveža pieno.

Tai reiškia, kad mirs kūdikiai. Porą gurkšnių nugurkiau tiesiog gatvėje.

Moteris Berlyne - PDF

Namuose į skrandį prikimšau manų košės, o ant jos dar užmečiau duo­ nos plutą. Teoriškai esu tokia soti, kokia seniai bebuvau. Praktiškai mane kamuoja gyvuliškas alkis. Valgydama išba- M o t e r i s B er ly n 11 dėjau dar labiau.

Aišku, tam yra moksliškas paaiškinimas. Maistas skatina skrandžio sekreciją ir verčia skrandžio sultis virškinti. Kol šis procesas kaip reikiant įsibėgėja, nedidelės atsargos jau būna suvirškintos.

Tada sultys niršta. Besirausdama skurdžioje buto šeimininko bibliotekoje ten radau ir tuščią juodraščiams skirtą sąsiuvinį, į kurį da­ bar rašauatsiverčiau vieną romaną. Anglijos aristokratijos gyvenimas.

Konjakas padarė ne provinciją Prancūzijos.

Perskaičiau jį bent tuziną kartų, kol sugavau save nagais gremžiančią raides, tarsi galėčiau iš knygiūkštės iškrapštyti svorio metimo būrys maistą —jis buvo aprašy­ tas labai išsamiai. Prasideda bado sukelta len­ gvos formos beprotybė. Gaila, kad negaliu apie tai paskaity­ ti Hamsuno romane Badas.

Net jeigu mano būstas nebūtų subombarduotas, šios knygos vis tiek neturėčiau.

Daugiau kaip prieš dvejus metus metro traukinyje ją pavogė iš pirki­ nių krepšio. Knyga buvo aplenkta iš karnos pagamintu ap­ lanku.

Aišku, vagis ją palaikė maisto kortelių dėžute. Varg­ šelis!